Didingai skamba visuotinė pasaulio simfonija, kurios dalyviai esame mes visi: mes ir klausytojai, ir atlikėjai. Kiekvienas turime savo užduotis, savo muzikines partijas, kurias norime atlikti kuo darniau. Visas mūsų gyvenimas yra tarsi nuolatinis grojimas tame milžiniškame pasaulio orkestre. Visi šiek tiek improvizuojame ir jaučiamės laimingi, jei pajuntame, kad mūsų akordai darniai suskamba bendrame visos simfonijos fone. Mėginame įnešti ką nors naujo ir džiaugiamės, jei tai harmoningai pritampa prie visumos, ir liūdime, jeigu pajuntame, kad nepritapo. Dirigentas viską girdi ir visada gali tiksliai pasakyti, kuris dalyvis ir kuriuo momentu sugrojo ne tą natą ar ne laiku pradėjo groti. Todėl mes visi esame atsakingi už savo atlikimą gyvenime ir su tuo instrumentu, kurį turime. Dirigentas rūsčiu žvilgsniu įspėja, jeigu padarome klaidą, arba maloniai nusišypso, jeigu atliekame savo partiją sklandžiai, pakiliai ir kai visa muzika suskamba vieningai ir didingai. Toks yra mūsų gyvenimas – kaip muzika, kuri būna liūdna ir linksma, tragiška ir grėsminga, pakili ir švelni. Tame ir yra šios simfonijos didingumas.

Tačiau kartais atsiranda tokių garsų, kurie gali skambėti labai užkrečiamai, bet nepritampa prie bendro konteksto. Atsiranda keli skirtingi motyvai. Vieni ima laikytis vienos versijos, kiti – kitos, o treti dar kitos. Daugelis pakrinka. Nelieka harmonijos. Atsiranda vis didesnių disonansų. Galiausiai išsivysto klaiki, ausį rėžianti kakofonija. Ir tuomet Didysis Dirigentas neiškentęs ryžtingai ir griežtai sušunka: „Stop!“... Įsivyrauja klaiki pauzė. Galima įsivaizduoti visa tai atsakingo viešo koncerto metu. Visi nuščiūva. Mirtina tyla. Visi laukia: kas bus? Kažkas sušunka: „Pasaulio pabaiga.“ Tačiau Didysis Dirigentas valdingai pakelia ranką ir taria: „Pradėkime iš naujo, nuo tos vietos, kur prasidėjo klaida!“ Dirigentas ima darniai pagal taktą mosuoti ranka. Atsiranda nauji akordai. Pradeda gražiai skambėti muzikos garsai. Išsivysto bendra harmonija ir po truputį vėl pradeda didingai skambėti galinga pasaulio simfonija. 

Mintys, kilusios kuriant skulptūrą „Pasaulio simfonija“.

 Apmąstymo autorius skulptorius Jonas Naruševičius savo dirbtuvėje.