Mes gyvenime matome daugybę ženklų: kelio, firmų, reklaminių etc. Ir ne tik matome, bet ir girdime, rodome etc.

Ženklas, kaip sako šv. Augustinas, byloja apie kitą realybę, kurios mes nematome (pvz., dūmai – apie toli esančią ugnį).

Žmogus bendrauja ir susikalba tik ženklų pagalba. Dievas kalbina žmogų taip pat per ženklus. Jėzus Kristus yra neregimojo Dievo Tėvo ženklas. Jėzus mums paliko malonės ženklus – sakramentus. Bažnyčia irgi yra ženklas pasauliui. Krikščionis taip pat turi būti ženklu.

Kaip žinome, žuvis buvo vienas iš pirmųjų krikščionių ženklų bei tikėjimo simbolių, taip pat ir kryžius. Tertulionas liudija, kad pirmieji krikščionys kryžiaus ženklą naudojo dažnai. Dykumų tėvai juo gindavosi nuo piktojo puolimų.

O kaip aš liudiju tikėjimą? Ar esu ženklu pasaulyje? Kokius ženklus palieku bei naudoju? Kokie ženklai nedera man kaip krikščioniui? Kokių ženklų reikia saugotis? Verta susipažinti su egzorcistų patarimu saugotis kai kurių ženklų (žr. ženklai, kurių reikia saugotis).