2011 m. rugsėjo 4 d., sekmadienį po šv. Mišių, mes su bičiuliais ir dideliu būriu vaikučių, kas važiuotas, kas pėsčias, patraukėme ant Stalo kalno. Šioje unikalioje Vilniaus vietoje pamėgome pradėti ir užbaigti mokslo metus.

Pagiedoję Liturgines valandas, pasveikinome mūsų pirmokėlį Pijų, melsdami Viešpatį globos jo nelengvoje kelionėje į žinių pasaulį. Vėliau, šiek tiek užkandę, pakilome pajudėti. Mūsų jauniausi ir vikriausi, vadovaujami kunigo Eitvydo, išbėgo į futbolo aikštę, vyresnės „tetos“ su mamytėmis ir mažaisiais smagiai pamėtė kamuolį, pažaidė badmintoną.

Šiuo metu Lietuvoje vykstančio Europos krepšinio čempionato kovos dvasia persidavė ir mums. Vieno komentatoriaus mintis, kad kartais už pergalę tenka grumtis net iki kraujo, pasitvirtino ir čia – futbolo varžybas nutraukė netikėta trauma. Tačiau esam be galo dėkingi Dievui, kad Jo gailestinga ranka apsaugojo nuo rimtų pasekmių ir iškylą baigėme visi smagiai traukdami lietuvių liaudies ir tremtinių dainas.