2012 m. balandžio 21 d. mes – galilėjiečiai – į Šv. Kazimiero bažnyčią skubėjome su pirmosiomis pavasarinėmis gėlytėmis rankose. Tą dieną Prisikėlimo varpai mūsų širdyse skambėjo dar šviesiau, velykinio džiaugsmo širdyse buvo dar daugiau. Po šv. Mišių visi rinkomės į salę prie zakristijos, kur vyko dar dviejų naujų narių priėmimo į bendruomenę apeigos. Į mūsų gretas įsijungė jauniausia sesė Monika B., tik pernai palikusi universiteto suolą, ir jau ne vieną gyvenimo viršukalnę įveikęs mokslininkas Evaldas M. Klausėmės, kaip jie išpažino mūsų siekį, ir džiaugėsi širdys, kad tokie jauni, energingi, visapusiškai gražūs žmonės ateina į Viešpaties vynuogyną, ryžtasi išsižadėti savęs ir atsiduoti Viešpačiui – Jam pašvęsti visą savo gyvenimą, savo mylinčių širdžių šiluma dalintis su mumis visais. Bendroje maldoje meldėme mūsų Viešpatį, kad lydėtų juos šioje kelionėje, stiprintų ir guostų, kad jie niekada neišsižadėtų to, ką šiandien pažadėjo Dangui ir mums visiems, kad pasaulis niekada neužtvenktų vienintelio stiprybės šaltinio – Jėzaus Kristaus pervertos širdies šviesos. Dėkojome Viešpačiui už sielų bendrystės palaimą, už bendruomenės vadovo kunigo Eitvydo nepailstantį tėvišką rūpestį kiekvienu iš mūsų.

Sugiedoję bendruomenės himną, sugužėjome į gretimą kambarį, kur ant stalo puikavosi pavasarinėmis žibuoklėmis „pražydęs“ bendruomenės simbolinis laivas, o mūsų laukė su didžiule meile sesių parengtos vaišės. Jaukiai pabendravę, pasidalinę savo rūpesčiais ir džiaugsmais, skirstėmės po namus, dar tvirčiau tikėdami, kad Jėzus gyvas, nes mus lydėjo Jo meilė, spinduliuojanti iš brolių ir sesių akių bei širdžių.