Saulėtą šeštadienio rytą mūsų – galilėjiečių – dvasios vadovas kunigas Eitvydas vėl pakvietė kelionėn. Šį kartą su šeimų nariais, bičiuliais ir nemažu būriu Šv. Kazimiero bažnyčios bendruomenės tikinčiųjų skubėjome į Vilniaus Jeruzalę. Ne kiekvienam pavyksta nuvykti į Izraelį ir susikaupusias tikėjimo kelionės dulkes nuplauti tikroje Jėzaus ir Jo Motinos kančios vietoje, todėl kiekvienais metais einame Vilniaus Kalvarijas. Šią maldingą kelionę skiriam Gedulo ir vilties dienai, taip pagerbdami mūsų tautos patirtą skausmą, širdyse nešdami savo kryžius ir kryželius, prašymus ir padėkas. Visi suprantame, kad tik nepaleisdami iš akių mūsų Išganytojo, sekdami Jo Kraujo lašeliais garbingai įveiksime savo „kalvarijas“ ir jų pabaigoje ramia širdimi galėsime ištarti: „Atlikta.“ Ėjome tylomis, savo širdyse įsiklausydami į paskutinių Jėzaus žingsnių žemėje aidą, į paskutinius Jo atodūsius, pasidalindami troškimais, pasiryžimais – savo širdies meilės darbu.

Pasibaigus kelionei, pievutėje ant suoliukų pasidalinome sumuštiniais, smagiai pabendravome, susipažinome su pirmą kartą drauge keliavusiais bičiuliais, kunigas Eitvydas parodė Jėzaus laikų Jeruzalės maketo nuotraukas.

Vakare šią maldingą kelionę baigėme Šv. Kazimiero bažnyčioje šv. Mišiomis. Kiekvienas turėjome už ką padėkoti mūsų Išganytojui, pakelti akis į horizontą ir pažvelgti už jo, kur mūsų laukia mylintis Brolis.