Pirmąjį spalio šeštadienį Galilėjiečių bendruomenė kartu su kunigu Eitvydu ir bendrakeleiviais išvykome kasmetin rudens kelionėn į Guronių rožinio slėpinių parką. Šiemet Viešpats dovanojo puikią, šiltą, rudens spalvomis prisodrintą dieną. Pro traukinio langą grožėjomės saulės spindulių nušviestais laukais ir pievomis. Eidami tarp laukų vingiuojančiu keliu, gėrėjomis atsiveriančiais horizontais. Laikas sustojo, taip padėdamas labiau įsijausti ir išgyventi akimirkos gilumą ir Dievo kūrinijos didingumą.

Slėpinių parko pradžioje mus pasitinka ant milžiniško akmens stovinti Mergelė Marija. Dievo Motina laukia vaikų, atvykstančių į šią dvasinės atgaivos vietą. Kunigas Eitvydas trumpai papasakojo apie šį parką, įkurtą mūsų kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškės laukuose. Čia jis, būdamas mažas vaikas, ganydamas gyvulius, kalbėjo Rožinio maldą, kurią brangino visą gyvenimą.

Šią maldą kalbame ir mes, eidami rūpestingai nutiestu keleliu su koplytėlėmis:

„Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas...“

Tarp stočių pasodinta po 10 medelių, būtent tiek, kiek yra suvarstyta rožinio karoliukų.

Viešpatie Jėzau Kristau, tu sunaikinai mirties geluonį, tu sunaikinai nuodėmę, tu atvėrei kelią pas Tėvą.

Meldžiamės, kaip anų laikų galilėjiečiai, pakėlę akis į dangų ir laukdami Tavo sugrįžimo. Būki mūsų gyvenimo centre kiekvieną akimirką, stiprinki mūsų tikėjimą ir padaryk, kad visas gyvenimas būtų džiaugsmingas Viešpaties laukimas. Maranata!

Švenčiausioji Mergele Marija, užtarki mus, globoki mus, lydėki mus žemiškoje kelionėje.