Šiemet Vilniaus arkivyskupija, atliepdama į Popiežiaus Pranciškaus paskelbtus jubiliejinius Gailestingumo metus, pakvietė tikinčiuosius pasidarbuoti Gailestingumo namelyje, esančiame Katedros aikštėje įsikūrusiame Kalėdų miestelyje. Užduotis buvo išskirtinė – visiems, tame tarpe ir sau, priminti apie gailestingumo darbus kūnui ir sielai, atėjusius pavaišinti arbata ir pakviesti atlikti konkretų gailestingumo darbą.

Kunigo Eitvydo vadovaujama Galilėjiečių bendruomenė įsipareigojo namelyje talkininkauti šeštadienį. Broliškon tarnystėn ėjome po kelis, kad galėtume pabendrauti su vaikais, tėveliais bei seneliais. Nežinojome, kaip viskas vyks, tiesiog leidomės vedami Dvasios. Džiugu, kad prie namelio atėjo daug šeimų su vaikais, dėmesingai klausėsi apie primenamus gailestingumo darbus, o po to ryžosi iš krepšelio ištraukti darbelį sau. Suprantama, vaikams darbeliai buvo sudėti į vieną krepšelį, o suaugusiems – į kitą. Pradžioje suaugę abejojo, ar nebus per sunku, ar užteks jėgų atlikti ištrauktą darbą. Drąsinome, kad jei taip ir atsitiktų, su šeimos pagalba tikrai pavyks. Tačiau nei vienas lapelyje parašytas darbas nebuvo per sunkus, ir žmonės šypsojosi jį perskaitę. Kai kurie sakė: „Aš taip ir darau“, – tuomet skatinome daryti truputį daugiau. Juk gailestingumo darbų niekada nebus per daug.
Prie namelio ėjo ir miesto svečiai, kalbantys anglų, vokiečių, lenkų rusų kalbomis, o tuo metu buvusieji namelyje vertėme ištrauktame lapelyje įrašytą darbelį. Su kiekvienu svečiu stengėmės dalintis bendryste ir dėmesingumu.

Tegul Dievas atveria visiems širdis, teprimena artimo gailestingumo darbus, temoko pažvelgti į kitą širdies akimis.