2016 m. spalio 1 d., pirmąjį šeštadienį, Galilėjiečių bendruomenė ir bendrakeleiviai kartu su kun. Eitvydu, traukiniu, tradiciškai vykome į Rožinio slėpinių parką, kuris prieš keletą metų buvo įkurtas a. a. kard. Vincento Sladkevičiaus MIC tėviškėje, Guronyse (Kaišiadorių raj.).

Nuo Žąslių geležinkelio stoties ėjom pėstute apie 2 km, tačiau kelias iki Rožinio slėpinių parko neprailgo. Mus džiugino saulėta šilta diena, žaluma, bendrystė. Tik įvairiomis spalvomis pasipuošę klevai ir gaivi vėsuma priminė apie artėjantį rudenį.

Pakeliui sutikti žmonės, prie medinio kryžiaus, netoli sodybos mus prakalbinęs kardinolo Vincento Sladkevičiaus sūnėnas, taip pat grįžtant atgal, obuolių pasiskinti mus pakvietusi senutė liudijo, kad pasėta gerumo sėkla duoda vaisių. „Padaryk mane gerumo ženklu“ – toks buvo kardinolo pasiryžimas visur sėti gerumo sėklą.

Apėjome Rožinio slėpinių parką apmąstydami Džiaugsmo slėpinius ir kalbėdami rožinį. Po to Rožinio slėpinių parko šv. Juozapo koplyčioje giedojome Dieninę liturginę valandą ir šventėme šv. Mišias. Koplyčioje buvo daug musių, kurios aplink visur abejingai slampinėjo, nepajėgdamos skristi, nes joms trūko vasariškos šviesos ir šilumos. Taip ir žmonėm reikia atverti širdį Dievo meilei ir ją priimti, kad galėtų ryžtingai eiti tikėjimo ir meilės keliu, neprarasdami vilties.

Meldėme Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės užtarimo, prisiminę jos mažąjį kelelį, jos globą ir jos žodžius: „Bažnyčios širdyje aš būsiu Meilė... Taip aš būsiu viskas...“

Po šv. Mišių buvo gera pabendrauti prie vaišių stalo ir, vėl pasigrožint rudenėjančia gamta, keliauti namo.