Visų Šventųjų dieną, kun. Eitvydas su Galilėjiečių bendruomene bei gausiu bendrakeleivių būreliu po šv. Mišių Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje išsiruošė į maldingą kelionę per kapines. Kelionės pradžioje mūsų  buvo apie keturiasdešimt, nesustabdė prastas oras, nei šlapdriba, nei gausiai krentantis sniegas. Tik eidami su malda, bendrystėje su kitais, visų šventųjų ir angelų lydimi, įveikėm šį kelią džiaugsminga širdimi.

Aplankėme Bernardinų, Žydų, Saulės ir Antakalnio kapines, sustodami pasimelsti įvairiomis intencijomis už iškeliavusius pas Viešpatį ir kiekvieną kartą palikdami švieselę, degančią žvakutę. Bernardinų kapinėse prie pagrindinės Bernardinų koplyčios prisiminėm mirusius dvasininkus, vienuolius ir tuos, kurie pašaukti statyti gyvąją bažnyčią. Žydų kapinėse meldėmės už žydų tautą ir kitų tikėjimų Abraomo palikuonis, už visus geros valios nekaltai nukankintus žmones, už visus praradusius viltį. Saulės kapinėse sustojom prie apgriuvusios kapinių koplytėlės ir kanauninko Juozapo Stankevičiaus kapo. Meldėmės už protėvius, už tuos, kurie nepažino Kristaus, kad jiems patekėtų teisumo saulė. Antakalnio kapinėse  pagerbėm Sausio 13-ąją žuvusius, į Sibirą ištremtus, visus gerosios naujienos skelbėjus. Pagiedojome „Sveika Karaliene” bei „Viešpaties Angelą”. Kelionę užbaigėm Karių kapinėse,  melsdamiesi  už tuos, kuriems labiausiai reikalingas Dievo gailestingumas.

Net ir tamsoje, kai aplink dargana, net ir mažiausias šviesos spindulėlis, suteikia vilties. Tiek daug degančių žvakelių, tiek daug vilties, kad užbaigę savo žemišką kelionę susilauks Dievo gailestingumo, o toliau keliaujantys, nors ir patyrę žemiškus vargus, išvys, Viešpaties šviesųjį veidą.

Kitą savaitę, lapkričio 6 d., po šv. Mišių  kun. Eitvydas su vienuolika maldininkų toliau tęsė kelionę per kapines. Šį kartą visa gaubė rūkas ir kelias buvo trumpesnis. Aplankėmesentikių, stačiatikių ir Rasų kapines.  Prie sentikių kapų meldėm Dievo gailestingumo sentikiams, kalbėdami tradicinę stačiatikių  maldą: „Viešpatie, Jėzau Kristau, Dievo Sūnau, pasigailėk manęs nusidėjelio“. Prie pravoslavų vienuolės, atsiskyrėlės Sergijos kapo sukalbėjome tą pačią Jėzaus maldą rusų kalba: „Господи Иисусе Христе, Сыне Божий, помилуй мя грешнаго“.

Maldingą kelionę užbaigėm Rasų kapinėse, prie  Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčios klebono kun. Kristupo Čibiro ir lietuvių visuomenės veikėjo Jono Basanavičiaus kapų sugiedodami „Sveika Karaliene” bei „Viešpaties Angelą”, o pabaigoje Lietuvos himną.

Prisiminėm už laisvę kovojusius ir žuvusius, šį pasaulį palikusius garbingus žmones. Tegu „amžinoji šviesa šviečia“ visiems mirusiems.