Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 

Keistas sutvėrimas žmogus yra. Ilgai šiemet keliavo pas mus žiema. Tik 2012 m. sausio mėn. iškritusio balto sniego lengvumu nudžiugino širdį. Vaikai kaip mat išsitraukė rogutes, kad išsidūktų ir išlietų susikaupusią energiją, seniai besmegeniai ir sniego pilys iškilo prie namų. Smagumėlis! Linksmiau į darbą eiti ir iš jo namo grįžti kai šviesiau dėka sniego pasidarė. Atrodo, gavai žmogus galimybę pagalvoti kaip savaitgalį gražiau ir sveikatai naudingai praleisti (slidėmis ar pačiūžomis „apsiginklavus“ savo jėgas patikrinti), ir ... netikėtai apsilankė vasaros prisiminimai.

Graži buvo vasaros kelionė Aukštaitijos nacionaliniame parke. Plaukėme 7 baidarėmis, keliauninkų amžius – nuo 3 metų iki ..., viso 15 žmonių ir šunelis. Kelionę pradėjome Uteno ežeru draugiškai išsirikiavę kaip žąsiukai. Džiaugėmės gražia Lietuvos gamta – baltomis lelijomis, gulbėmis, įvairiausiais paukšteliais, piliakalniais. Kokia atgaiva buvo kai pailsus nuo plaukimo ežeru patekome į Būkos upę, kur jau tėkmė nešė mūsų laivelius. Tereikėjo tik vairuoti, kad neužlėkti ant nuvirtusio upėn medžio ar neužkliūti už pasvirusios šakos. Miškas, pakrantės, gražiai sutvarkytos sodybos ir jų gyventojai džiugiai atsiliepdavo į mūsų pasisveikinimus ir, pasidomėję iš kur būsime, palinkėdavo geros kelionės.

Mūsų vadovas Algis taip parinko maršrutą, kad vieną dieną padirbėjus rankomis, kitą dieną jos ilsėtųsi, o dirbtų kojos. „Kojoms“ skirtą dieną aplankėme Ažvinčių sengirę lydimi profesionalaus gido. Joje stengiamasi išsaugoti natūralią gamtą, kuo mažiau leidžiant įsikišti žmogui. Lipome per išvartas, ėjome per pelkę, pilną dar žalių spanguolių uogelių, praėjome per natūralią „kvepalų laboratoriją“, kur gailio intensyvus kvapas apsvaigino galvas.

Kitą dieną paskyrėme kelionei Baluošo ež. – Baluošykčio ež. – Skrigžlės up. – Srovinaičio ež. – Srovės up. – Almajos up. – Almajo ež. Sekančią, labai karštą vasaros dieną persikėlę į kitą Almajo ežero pusę keliavome į Bitininkystės muziejų. Laikėmės arčiau medžių teikiamo pavėsio, skanavome gardžias pakelėje rastas avietes, mėlynes. Atsiliekančius kartas nuo karto aplankydavo bendrakeleivės Audronės šunelis tartum ragindamas netinginiauti ir prisijungti prie einančių priekyje. Bitininkystės muziejuje išklausėme paskaitėlę kaip anksčiau ir dabar renkamas medus. Apžiūrėjome muziejaus ekspoziciją. Nuostabu ir gera buvo sutikti taip mylinčius savo darbą ir tėvynę žmones, su dideliu dėmesiu ir jautrumu besidalinančius su lankytojais savo sukauptomis žiniomis apie praeitį ir dabartį. Iš kalbos, iš akių buvo galima matyti kaip jiems, visa ką daro, yra svarbu išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.

Tolimesnėje mūsų kelionėje dar laukė aplankymo Asekos ež., Linkmeno ež., Alksnaičio ež., Ladakalnio ir Ginučių piliakalniai, Lūšių ež., gražioji Palūšė ir visą kelionės nuovargį pasiėmę Pakretuonės malūno vandens masažai.

Keliaukime, pažinkime savąją šalį, jos žmones, jų papročius ir nuostabiai gražią unikalią Lietuvos gamtą!