DĖMESIO!!!

Kun. Eitvydas su Galilėjiečių bendruomene

meldžiasi Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje.

Šv. Mišios kasdien (taip pat ir sekmadieniais) 17 val.

Kol bus šis skelbimo prierašas,

šeštadieniais 17 val. – Mišių nebus.

Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 

abraomasAbraomas – išskirtinė asmenybė pasaulio religijų istorijoje. Romos Martirologe jis minimas spalio 9 d. Už neeilinį tikėjimo tvirtumą jį gerbia ir žydai, ir musulmonai, ir krikščionys. „Raštų milžinas“, „išskirtinio tikėjimo pavyzdys“, tėvas visų, kurie tiki“ – tokiais išskirtiniais epitetais vertinamas 2018 m. p. m. e. iš Ūro miesto (Pr 11, 27–31), įsikūrusio Eufrato pakrantėje, kilęs šis tvirto tikėjimo žmogus. Dievas pažadėjo jį padaryti hebrajų tautos pradininku ir pavadino Abraomu (tautų tėvu). Ankstesnis jo vardas buvo Abramas.

Net penkiolika Pradžios knygos skyrių beveik visi skirti Abraomo gyvenimo istorijai. Biblijoje jis vienintelis pavadintas Dievo draugu, beje, net tris kartus! (žr. 2 Kr 20, 7; Iz 41, 8; Jok 2, 23).

Senajame ir Naujajame testamentuose Dievas vadinamas Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievu. Dievas, kurio vardas yra neištariamas, amžiams su savimi susieja trijų mirtingųjų vardus. Kodėl? Pirmiausia dėl Abraomo, kuris atsiliepė tikėjimu į Dievo kvietimą: „Eik iš savo gimtojo krašto, iš savo tėvo namų, į kraštą, kurį tau parodysiu. Padarysiu iš tavęs didelę tautą ir tave palaiminsiu; išaukštinsiu tavo vardą, ir tu būsi palaiminimas. Laiminsiu tave laiminančius ir keiksiu tave keikiančius; visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą“ (Pr 12, 1–20). Abraomas paklūsta ir su žmona Sara bei giminaičiais iškeliauja į pažadėtąją Kanaano žemę. Ten gyvena kaip klajoklis, keliauja iš vienos vietos į kitą su savo avių ir galvijų kaimenėmis. Visur, kur tik apsistoja, sukrauna aukurą ir garbina Dievą. Pažadėjęs iš Abraomo kildinti didelę tautą, Dievas šį pažadą pildo lėtai, taip augindamas įgūdį kantriai laukti ir pasitikėti. Kaip tais laikais buvo įprasta, Abraomui sūnų Izmaelį pagimdo Saros tarnaitė Hagara. Bet tai nėra pažadėtosios didelės tautos pirmvaikis. Tikrąjį sūnų Izaoką Sara pagimdo senatvėje. Laiko tarpas tarp pažado ir išsipildymo – tikėjimo augimo laikas. Begalinis dėkingumas ir džiaugsmas Abraomo širdyje – Viešpaties žodis pildosi!

Tačiau pilnoje netikėtumų Abraomo gyvenimo kelionėje laukia tikra tikėjimo išmėginimo kulminacija – Dievas liepia nusivesti Izaoką ant tolimo kalno ir paaukoti. Ir Abraomas paklūsta... Jo tikėjimas pasiekia viršūnę! Dievo angelas sulaiko Abraomą, kai šis jau buvo bežudantis savo sūnų. Vietoj jo paaukojamas avinas, įstrigęs erškėtyne. Dievas pagiria Abraomą už nepaprastą klusnumą ir pakartoja anksčiau duotus pažadus (Pr 22, 1–18).

Dievas yra tas, kuris nuolat trukdo, žadina, įsiveržia į žmogaus gyvenimą, trokšdamas jį išvaduoti nuo visų dalykų, kurie laiko jį pririštą. Tačiau Dievas visuomet rizikuoja, kad žmonės, kuriuos jis nori išmėginti, gali nuo jo nusisukti ir nebeklausyti jo balso. Kodėl? Ogi todėl, kad paprasčiausiai galėtų turėti ramų, sotų, patogų, be rūpesčių gyvenimą: ir kam gi klausyti to Dievo balso, jei jis nuolat mane trukdo ir vargina? Abraomas yra įsiklausantis ir paklūstantis Dievo valiai. Jis gyvena nuolat atsigręžęs į Dievą. Pasak Biblijos, jis mirė 175 metų, „sulaukęs žilos senatvės ir pasisotinęs gyvenimu“ (Pr 25, 7–8). Taip išsipildė dar vienas Dievo pažadas Abraomui – kad šis nugyvens ilgą amžių ir numirs ramybėje (Pr 15, 15).

Abraomo gyvenimas – ilga išgryninimų ir atsiribojimų grandinė. Dievas mėgino Abraomą, kad galėtų pažinti ir atskleisti tiesą apie jo širdį. Visas Abraomo gyvenimas pažymėtas nuolatiniu savęs peržengimu ir neprisirišimu nei prie krašto, nei prie gimtų namų ar artimųjų. Jo žvilgsnis ir ausis buvo nuolat nukreipti į Dievą. Dievas mato Abraomo širdį tapusią Dievo širdimi. Jis mato tėvą, nepabijojusį paaukoti savo tėvystės. Jis mato ir jo sūnų Izaoką, turėjusį mirti, bet nemirusį. Užaugęs tikėjimas ir prisirišimas prie Dievo padeda žmogui atsiriboti nuo žemiškų dalykų. Laimė, kurią Dievas žada yra ne tiek patogus įsikūrimas, žemiškas rojus, pažadėtoji žemė, kiek dinamizmas, kryptis aukštyn.„Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau“ (Jn 15, 14). Besąlygiškai vykdydami Dievo nurodymus mes keičiamės, keičiame savo poreikius ir vis labiau panašėjame į Tą, kuris besąlygiškai įvykdė savo Tėvo valią.

Kaip ir patriarchui Abraomui, gimusiam prieš keturis tūkstančius metų, nūdienos žmogui taip reikalingas nuolankumas, kantrybė ir tikėjimas iki galo.

Galilėjiečių bendruomenės vadovą

kun. Eitvydą Merkį galite rasti

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje:

kasdien pusvalandį prieš ir tuojau po 17 val. šv. Mišių;

sekmadieniais ir šventadieniais nuo 16.00 iki 18.00 val.

Išpažinčių kunigas klauso kasdien pusvalandį prieš Mišias.

Ilgesniems dvasiniams pokalbiams reikia su juo susitarti iš anksto.

Kalendorius
loader
Šventės ir šventieji
Prašymai pasimelsti (intencijos)
Klausimas apie maldos būdą

Koks maldos būdas artimausias?

Prisijungimas
Lankytojai
588240
ŠiandienŠiandien93
VakarVakar404
Šią savaitęŠią savaitę497
Šį mėnesįŠį mėnesį4701
VisoViso588240
Statistik created: 2018-11-12T23:24:13+00:00
Lankosi svečių 19
Lankosi narių 1
Straipsnių peržiūrėjimai
2901167

Galilėjiečių bendruomenė meldžiasi

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje

kasdien 17 val. Mišiose.

Sekmadieniais bei šventadieniais,

taip pat šeštadieniais

16.30 val. gieda Vakarinę

17 val. švenčia šv. Mišias