GALILĖJIEČIŲ

O Gerasis Ganytojau Jėzau, gerasis, gailestingasis, prielankusis Ganytojau, štai kreipiuosi į Tave, būdamas neturtingas ir varganas ganytojas, silpnas, neišmanus, nenaudingas, bet vis dėlto Tavo kaimenės ganytojas.

Viešpatie, pamokyk, mane, savo tarną, pamokyk mane, meldžiu Tave per Šventąją Dvasią, kaip tarnauti savo broliams ir save jiems atiduoti. Savo neapsakoma malone duok man, Viešpatie, jėgų kantriai pakelti jų trūkumus, geranoriškai dalytis jų kančiomis ir taktiškai jiems padėti.

Tavo Dvasia tepamoko mane nuliūdusį paguosti, silpnadvasį sustiprinti, parpuolusį pakelti, būti silpnam su silpnu, piktintis kartu su papiktintaisiais, tapti viskuo visiems visų išganymo labui.

Įdėk man į lūpas tiesius, teisingus ir malonius žodžius, idant jie padėtų augti jų visų tikėjimui, vilčiai ir meilei, skaistumui ir nusižeminimui, kantrumui ir klusnumui, dvasiniam užsidegimui ir širdies polėkiui.

Patikiu juos Tavo šventoms rankoms ir meilės kupinai apvaizdai. Teneišplėšia jų niekas iš Tavo rankų nei rankų Tavo tarno, kuriam Tu juos patikėjai. Kupini džiaugsmo ir Tavo padedami, jie visada ištvermingai tesiekia savo šventojo tikslo – amžinojo gyvenimo kartu su Tavimi, saldžiausiasis Viešpatie, kuris gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.

(Aelredo di Rievaulx. Oratio pastoralis, 1; 7; 10: CC CM I, 757–763; paimta iš 2008 05 11 dokumento „Vadovavimo tarnystė ir klusnumas“)

• < Anks
• Kitas >