Bendruomenės sesė katechetė ir dailininkė Jolanta Šalkauskaitė yra nutapiusi paveikslų ciklą ir parašiusi apmąstymus tema: "Septyni paskutiniai Jėzaus žodžiai nuo kryžiaus" (apie tai, kaip jie gimė, autorė dalijasi straipsnio pabaigoje).

Šią Didžiają Savaitę siūlome skaityti po vieną Išganytojo žodį kasdien ir jį apmąstyti. Tai puikus būdas ruoštis Velykų šventei, žingsnis po žingsnio artėjant prie Prisikėlimo.

 

Septyni paskutiniai Jėzaus žodžiai nuo kryžiaus

Tai lyg tikėjimo kelionė,

kuri prasideda atleidimu ir baigiasi visišku susivienijimu su Dievu.

Šie žodžiai – tai testamentas žmonijai,

tai raktas į „gyvybės medį“.

 

 

Pirmasis Jėzaus žodis nuo kryžiaus

„Tėve, atleisk jiems, nes jie
nežino, ką darą.“
(Lk 23, 34)

Tamsa, nuodėmė apakino tuos,
kurie troško nekaltojo gyvybės.

„...ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame
savo kaltininkams“ (Mt 6, 12).

Atleisti – tai sutaikinti dangų su žeme. 

Be atleidimo nėra gyvenimo. 

 

Antrasis žodis

„Šiandien su manimi būsi rojuje.“
(Lk 23, 43)

Kai kartu su nukryžiuotu latru ištariu:
„Jėzau, prisimink mane,
kai nueisi į savo karalystę“,išgirstu atsaką:
„Dar šiandien su manim būsi rojuje.“

 

Trečiasis žodis

„Moterie, štai tavo sūnus!
Štai tavo motina!“
(Jn 19, 26–27)

Tu atiduodi mums, kas brangiausia –

Motiną – savo širdies plakimą.

Apkabini tamsą,
apleidimą iš meilės mums,
kad mes nebūtume tamsoje
ir nebūtume apleisti...

 

Ketvirtasis žodis

„Mano Dieve, mano Dieve,
kodėl mane apleidai?!“
(Mt 27, 46)

Kokia skaudi toji tamsa!
Mirtinas sielvartas –
nepakeliama nuodėmės bedugnė,
užgulusi teisųjį.

Kokia baisi toji tamsa,
atskyrusi dangų ir žemę:
„Mano Dieve, mano Dieve,
kodėl mane apleidai?“

 

Penktasis žodis

„Trokštu!“
(Jn 19, 28)

Trokšti „pasigailėjimo, o ne aukos“.

Trokšti, kad ugnis jau liepsnotų,
ir tol nerimsti, kol tai išsipildys.

 

Šeštasis žodis

„Atlikta!“
(Jn 19, 30)

Apkabinanti meilė –
ugnis, kuri taip skaudžiai degina,
dviašmenis kalavijas,
kuris taip giliai žeidžia.

Meilės žaizdos.
Kristus ragina nebijoti,
nebijoti sudegti,
būti sužeistam meilės žaizdų.

Jis taip myli, kad atiduoda
paskutinį kraujo lašą už žmogų:
„Kokia brangia kaina esame nupirkti“
(plg. 1 Kor 6, 20; 1 Pt 1, 18–19).

Meilė, kuri ištikima iki galo...

 

Septintasis žodis

„Tėve, į tavo rankas
atiduodu savo dvasią.“
(Lk 23, 46)

Tik atiduodamas gaunu,
tik tapdamas visišku skurdžiumi
tampu turtingas:
„Jei kviečių grūdas

nekris į žemę ir neapmirs,

jis pasiliks vienas, o jei apmirs,

jis duos gausių vaisių“ (Jn 12, 24).

Prisikėlimas,
susitikimas su Tėvu,
regėjimas Jo Veido
pasiekiamas
tik per kryžių.

 

Paveikslų bei apmąstymų autorė- Jolanta Šalkauskaitė

P. S. „Kaip gimė ciklas „Septyni Išganytojo žodžiai nuo kryžiaus“?

Keletą metų Verbų sekmadienį Šv. Jonų bažnyčioje po Mišių vykdavo susikaupimo popietės ta tema. Labai derėjo muzika, Čiurlionio, Vilniaus ir kitų styginių kvartetų atliekami kompozitoriaus Jozefo Haidno „Septyni žodžiai“ ir kunigo Eitvydo pamąstymai ta tema. Tai labai paliesdavo širdį – dar ilgai jie skambėdavo, apgaubdami kažkokia nežemiška Šviesa, Palaima, Viltimi ir Ramybe... Nežinau, ar yra išlikę tie kunigo pamąstymai, nes kalbėdavo širdimi... Vėliau, rodos, 2000-aisiais, mums, kurie keliavome maldos vienybėje drauge, kunigas Eitvydas išdalino lapelius su septyniais Kristaus žodžiais, nuorodomis iš Šventojo Rašto, taip pat simboliais, pakviesdamas „rekolekcijoms“ – kad kiekvienas asmeniškai apmąstytų tuos žodžius, paklausdamas savęs, ką jie reiškia mano gyvenime... Mąstėme turbūt kelias savaites. Po to 2000-aisiais metais buvome pakviesti dalyvauti Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaiduose, kur kunigas vedė Sutaikinimo pamaldas pagal tuos testamentinius Kristaus žodžius. Pamąstymai, dekoracijos ta tema padarė man didelį įspūdį. O kadangi būtent tuo metu, kai studijavau Vilniaus dailės akademijoje, magistrantūroje, reikėjo pasirinkti temą, tai ir pasirinkau tai, kuo tuo metu gyvenau... Keletą metų apmąstant septynis Kristaus žodžius kaskart vis labiau nušvisdavo jų prasmė, meilės slėpinys, skatinantis nerti „į gilumą“. Darbai nutapyti 1999–2001 metais. Daug improvizavau. Vėliau visi septyni Kristaus pasakyti žodžiai tapo lyg vienu žodžiu: „Trokštu“ (penktasis žodis). Vėliau, rodos, 2004–2007 m., dar esu nutapiusi kelis darbus, pavadintus „Trokštu“.“

Redakcijos prierašas. Jolantos Šalkauskaitės paveikslų ciklas šiuo metu eksponuojamas Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios balkone. Bendruomenės sesė Živilė Maleiškaitė yra išvertusi Karlo Ranerio "Paskutinius Jėzaus Kristaus žodžius nuo Kryžiaus" (žr. Laikraštėlis 2006 04 09 N11). Kita bendruomenės narė Jolanta Burokienė, paveikslų ciklo įkvėpta, parašė eilėraščių ciklą, kuriuos rasite svetainėsskyriuje Dalijasi → Poezija → Dvasine. Kažkas labai gražaus ir prasmingo tegimsta ir jūsų širdyse bei gyvenime. Telaimina jus Dievas.