Iškart po leidimo tos pačios lyties asmenims tuoktis ir įvaikinti vaikus Europoje prasidėjo diskusijos apie kraujomaišos legalizavimą. Europos Sąjungos politikai spaudoje ir televizijoje viešai deklaruoja kraujomaišą kaip europietišką lyčių lygybių normą ir siūlo įteisinti seksą tarp tėvo ir dukters, motinos ir sūnaus, brolio ir sesers bei tarp visų giminaičių. Siūloma visus besipriešinančius kraujomaišai vadinti „incestofobais“ ir bausti už pasipriešinimą. „Tos pačios lyties“ arba, kaip jie save vadina, „nauja lyčių bendruomenė“ skatina įteisinti kraujomaišą Švedijoje, Danijoje ir Šveicarijoje.
Publikacijos Europos spaudoje:
1. ŠVEDIJA. 2010 m. kovo 15 d. „Expressen.se“ straipsnis, kuriame Švedijos Parlamento deputatė, socialdemokratų atstovė Monica Green siūlo įteisinti kraujomaišą. Ji aiškina, kad Švedijoje motina ir sūnus, tėvas ir dukra, broliai ir seserys bei kiti giminaičiai galėtų užsiimti meile (red. pastaba – verčiau vadintų seksu ar pan.) teisėtai.
2. DANIJA. 2012 m. lapkričio 7 d. „FriaTider“ straipsnis „Danijos politikai apie kraujomaišą – tai lyčių norma“.
Danijos žaliųjų partijos atstovai reikalauja pripažinti „kraujomaišą“ Danijoje kaip naują „lyčių lygybių normą“. „Tai ne vyriausybės darbas kištis, su kuo ir nuo kuo turėti vaikų. Tai yra žmogaus atsakomybė. Manau, kad tai yra senamadiškas požiūris į lytį ir šeimos formą“, – sako politikai.
3. ŠVEICARIJA. 2013 m. sausio 13 d. „24heuresactu.com“ rašo bei rodo video debatus, kaip Šveicarijos Parlamentas svarsto galimybę legalizuoti kraujomaišą.
„Metrobloggen.se“ rašo, kad kova su „incestofobais“ – svarbi Europos neoliberalų veiklos programos sritis.

Matome, kaip Vakarų pasaulis stačia galva bei galvotrūkčiais neria į amoralumo pelkę. Natūraliai kyla klausimas, į kurį teatsako sau kiekvienas: kur jos dugnas ir kokia viso šito pabaiga?

Kaip žinia, įklimpęs į pelkę žmogus pats neišsikapsto, bet kuo labiau juda, tuo labiau murkdosi ir lėtai skęsta joje. Akivaizdu, kad kaip tik tai nutiko moderniam bei išpuikusiam pasauliui. Kaip pelkėje skęstančiam žmogui reikia pagalbos iš šalies, taip ir šiuolaikiniam pasauliui, bet jis to nenori pripažinti. Nejaugi tik visuotinis sukrėtimas begali išblaivyti puikybės apsvaigintą žmoniją ir sustabdyti jos degradaciją?

Viso šito akivaizdoje prisiminkime ir dar uoliau skelbkime:

Dievo gelbstinti ranka mums visada ištiesta nuo Kryžiaus, vargas tik tam, kas ją atstumia. Tokiam, kaip Jėzus sakė, geriau būti negimus.