Medeinos pradinėje mokykloje per tikybos pamoką kalbėjome apie Aušros Vartus, apie Švč. Mergelę Mariją. Po 2-jų dienų budinti Aleksandra džiugiai padavė man piešinį, kur buvo pavaizduota Aušros Vartų Marija ir berniuko ranka užrašytas tekstas. Džiugiai nustebino su meile ir taip kruopščiai atliktas darbelis. Kažkaip keistai pajutau tą Dievo Meilę kiekvienam savo kūriniui, jo troškimą kiekvieną, kuris tik pagarbiai Jį priima, apdovanoti... Viena mokytoja, stabtelėjusi man pasakė, kad matė gražų piešinį pas budinčiąją. Ačiū, tau Alanai, kad pradžiuginai Dievą, Švč. M. Mariją, mane ir mus... Kokie Dievui brangūs net mažiausi mūsų darbai, atlikti Dieve su meile... Kiek nedaug ir kiek daug reikia jėgų, kad išdrįstume mylėti ir būti tokiais, kokiais mes esame pašaukti būti – tikrais ir atvirais Dievui, sau ir kitiems... Palaimingų Gailestingumo Motinos Globos atlaidų!