Šiandien nuotykį tokį patyriau: visai netikėtai, netyčia

Vėlines aš praganiau.

Mačiau - jos tupėjo kaip zuikis pakrūmėj

ir nuliuoksėjo tolyn.

(Jos turbūt išsigando miesto triušmo

ar žodžių, ar mano

mobilaus telefono spragsėjimo).

Ir dar - šiandien lyg tyčia

visą dieną nuo ryto

kitam svieto krašte

budistas ar musulmonas,

turkas, indas ar graikas

už mane tyliai meldės.

Aš atlaidus šiandien gavau.

(Sako, aš juos pelniau).

Galėčiau kam nors dovanoti, bet išties, nežinau-

jie be Vėlinių. Turbūt, negalioja.

Todėl Jūsų, Galilėjiečiai, prašau -

jeigu galit, padėkit

man Vėlines vėl pasigaut...

Sveiki gyvi,

čia rusiškai, nugirsta per radiją:

BOLNOJ NUŽDAJETSA OB UCHODE VRAČIA, I ČIEM DALŠE  VRAČ UJDIOT, TIEM LUČŠE