Palydėjome senuosius ir pasitikome naujuosius 2012-uosius metus. Kokius juos mums Dievas dovanos? Ar karščiau ieškosime Jo valios? Ar stengsimės matyti plačiau, giliau, jautriau? Ar rūpinsimės dvasios, o ne tik kūno reikalais? Ar puoselėsime pagarbius tarpusavio santykius? Ar deramai bendrausime, o prireikus padėsime savo tėvams, močiutėms, seneliams? Ar mokėsime duoti išmintingą patarimą vaikams, kai jie to prašys? Tai priklauso tik nuo mūsų pačių, nuo kiekvieno asmeniško apsisprendimo. Esame Dievo sukurti ir mylimi vaikai, kuriems dovanotas gyvenimas ir laisvė veiksmams.

Dėkojame Viešpatie už praėjusiuosius ir prašome malonės ateinantiems 2012- iesiems metams – laimink mūsų šeimas, mintis ir darbus. Leisk Tave sekti! O tam reikia – Tave geriau pažinti.

2012.01.01 Naujieji metai

Prieš metus laiko buvo diena, kai mes spaudėme rankas savo artimiesiems, draugams ir sakėme: „Sveiki sulaukę Naujųjų metų!“ Linkėjome tada vieni kitiems laimės, džiaugsmo, sveikatos ir visų troškimų išsipildymo.

Vakar taip pat spaudėme rankas ir linkėjome to paties, tačiau jau ne visiems. Ne vienas iš giminaičių ar mums artimų žmonių pasitraukė iš šio, žemiško gyvenimo, nors ir linkėjome visiems laimės, džiaugsmo, sveikatos, ilgų gyvenimo metų.

Kai atsigręži atgal ir pažvelgi į praeituosius metus, dažnai pasijunti esąs apgautas. Mūsų troškimai, linkėjimai išlydint senuosius metus buvo tik gražios svajonės, o gyvenimas ištisus metus maitino mus rūpesčiais ir skausmais. Tiesa, buvo džiaugsmo akimirkų. Bet ką ten džiaugsmas, palyginus su nesibaigiančiais vargais...

Mūsų gyvenimas yra ištisas, didelis laukimas, arba, kaip sakė vienas rašytojas, - didelis apsigavimas. Ir tikrai. Mes nuolat save apgaudinėjame. Ar pamąstėme vakar, atsisveikindami su senaisiais metais, kad mes dar labiau priartėjome prie amžinybės. Kai užsuktas laikrodis sustoja, mes jį prisukame ir jis vėl eina. Ne taip yra su žmogaus gyvenimu. Dienas, mėnesius ir metus mūsų būties laikrodis rodo tiktai vieną kartą, o paskui sustoja šiam gyvenimui amžinai. Šio laikrodžio dar niekas nesugebėjo prisukti, kad jis vėl tiksėtų.

Kas naudoja sieninį kalendorių, tas kasdien plėšia po lapelį ir jį išmeta. Tačiau retas tepagalvoja, kad, plėšdamas tuos lapus jis drasko savo paties gyvenimo dienas ir kad ateis laikas, kuomet bus nuplėštas paskutinis jo gyvenimo lapas.

Gyvenimas yra vienkartinė Dievo dovana ir mes privalome žinoti, suprasti praeinančio laiko vertę. Senovės pagonių poetas Virgilijus senatvėje rašė: „O kad Jupiteris grąžintų man prarastus metus!“ Niekas jų negrąžins, nors ir kažkiek maldautume. Šv. Raštas mūsų dienas palygina su nuplaukiančiu laivu, su praskrendančiu paukščiu, pagaliau, su nepastoviausiu dalyku žemėje – su šešėliu. Poetas yra pasakęs:

„Apmirusi gamta pavasarį vėl atgims,

Plikos medžių šakos vėl pasipuoš žalumynais,

Tiktai žmogaus gyvenimas dviejų pavasarių neturi...“

Mylimieji, sveikinu Jus visus su Šv. Kalėdomis!

Sesė Dalia

Long Island, NY

Sveikiname Rasą ir Vytautą Čepėnus, sulaukusius devintojo vaikelio - dukrytės užgimimo. Linkime mamai ir dukrai sveikatos, o visai šeimynai Dievulio Globos ir Jo palaimos. Džiaugiamės kartu. Mažajai Lietuvos pilietei siunčiu palinkėjimą:

       "Aš noriu užaugti didelė,

        Kad išmokčiau kitus mylėti.

        Aš noriu užaugti didelė,

        Kad galėčiau save nugalėti".

Mielieji,

šiandien patyriau nepaprastą džiaugsmą, atradusi Galilėjiečius Šv. Kazimiero bažnyčios puslapyje. Tikiuosi prie jūsų prisijungti, nes Jėzus siunčia visokias "pagundas". Ačiū kunigui Eitvydui Merkiui. Būkite palaimintas.

Jėzau, tikrasis vienintelis Mokytojau,

išmokyk mus tikrosios Išminties,

kuri esi Tu -

tik Tavyje tikrasis Pažinimas ir Gyvenimo Pilnatvė,

tik Tavyje galime mylėti...

ir suprasti, ko trokšti Tu.

Tu vienas šventas,

Tu vienintelis Viešpats.

Tu esi Gyvenimas ir Kelias -

Tavyje mes augame ir keičiamės.

Tu esi Išmintis, nušviečianti mūsų sutemas.

Padėk mums atsiverti

Tavo Mokymui,

kad garbintume Tave Dvasia ir Tiesa ir Tau patiktume.

Su Naujais Mokslo Metais !

Kviečiu galilėjiečius ir visus, su mumis drauge keliaujančius, nuoširdžiai pasimelsti už mūsų bičiulius, padėjusius mums surengti ir džiugiai atšvęsti bendruomenės jubiliejų:

- dėkojame Arnoldui, Jurgai ir Kazimierui, kurių dėka mūsų atlapus puošia gražūs ženkliukai;

- dėkojame Skirmantei ir Viliui, parengusiems puikų bendruomenės lankstinuką, parėmusius mus ir materialiai, ir mums labai brangia savo bendryste;

- dėkojame broliui Petrui už nuolatinę „kompiuterinę” pagalbą, ypač kunigui Eitvydui rengiant bendruomenės svetainę;

- dėkojam tėvams jėzuitams, kad po jų namų stogu galim susiburti ir mokytis keliauti Jėzaus pėdomis;

- dėkojam visiems žinomiems ir nežinomiems mūsų širdžių bičiuliams, savo maldomis atitveriantiems mūsų nediduką laivelį nuo kelionėje tykančių pavojų.