DĖMESIO!!!

Kun. Eitvydas su Galilėjiečių bendruomene

meldžiasi Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje.

Šv. Mišios kasdien (taip pat ir sekmadieniais) 17 val.

Kol bus šis skelbimo prierašas,

šeštadieniais 17 val. – Mišių nebus,

nebent atskirais išimtinais atvejais.

Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 

gm2016aRedakcijos prierašas: Kontempliacijos autorė Gražina (centre) su Audrute (greta dvyniai Juozapas ir Vincas) gieda Rytmetinę, prieš žygio pradžią. 

Liepos 9-oji, Viešpaties mums dovanota vasaros diena neįprasta – laukia žygis baidarėmis. O juk prieš kiekvieną kelionę apima nuotykių troškimas, šiek tiek sumišęs su jauduliu ir nežinia, kaip viskas pasiseks? Po Rytmetinės, kai pašlovinome Viešpatį ir garsiai išsakėme Jam savo prašymus, kunigas Eitvydas tarė: „Ką gi, o dabar lietui merkiant Merkiu su Merkiu“... Viena po kitos baidarės su ekipažais čiūžteli vandenin, ir pirmyn... Atrodytų, kas čia tokio, paprastas žygis? Ne. Nesitikėjau, kad jis bus ypatingas, atplėšęs nuo smulkių buitinių reikalų ir davęs progą tiesiog mėgautis buvimu ir daug ką apmąstyti. Atrodė, kad problemos liko krante, nors giliai širdies kamputyje žinojai, kad jos vėl tave puls vos išlipus, kad teks neburbant vėl pasiimti nešti savo kryželį, bet plaukiant upe ir matant tiek daug nesuinteresuoto grožio, džiaugėsi širdis ir aitriai kvepiant upinėms mėtoms kritiškas protas ėmė rimti. Pasidavei tėkmei ir tiesiog yreisi pirmyn. Tokią ramybės būseną turėtume išgyventi kaskart, kai stengęsi, bet neradę tinkamų sprendimų viską sudedam prie Viešpaties kojų ir paliekam Jo valiai. Upė vingiuota, raityta, it gimnastės kaspinas. Tikra laimė, kad su manimi plaukia Audrutė, mat pati esu praradusi plaukimo baidare įgūdžius. Vos tik prieš mus išnyra netikėtas vingis arba mes sparčiai artėjame prie kranto, šaukiu: „Audrute, daryk ką nors!“. Ore skamba skardus Audrutės juokas, iškart aižėja pabirdamas nuotrupomis, kurios krenta vandenin, svyruoja ant meldų, supasi ant šakas vandenin sumerkusios liepos. Audrutė, skubiai nardina irklą, stabdo, suka, stengiasi išlyginti baidarę, kad plauktų reikiama kryptimi, bet ir ji ne visada spėja. Taip ir bumsim baidarės nosimi įsirėždamos tai į vieną tai į kitą krantą. „Jau visus krantus išbučiavom“ – juokiasi mano gelbėtoja iš keblių padėčių. „Tu pažiūrėk, pažiūrėk, ko mūsų baidarėj yra?“ Aš ir žiūriu... Tikrai. Ji pilna liepų žiedų ir lapų, meldų stiebų, šakelių nuolaužų, sutrūnijusių medžių nuoskilų, vandens. Bet žinote, ne tik baidarėje. Kadangi pro klūtis ir per jas visas yrėmės iš širdies, dalis to gėrio dabar stirkso ir mūsų plaukuos. Prieky melduose įstrigę kapanojasi kiti mūsų bendrakeleiviai. Klausiam: „Gal jums padėti? Nereikia? Tai tepadeda jums Dievas“ ir judam toliau. Tikros pagarbos ir mūsų nuoširdžios padėkos nusipelno klierikas Vilius su sūnėnu, kurie iki kaklo panirę į šaltiniuotą Merkio vandenį visas baidares su ekipažais perkėlė per išvirtusį medį. O kurgi mūsų Dalia ir Asta? Tik ką buvo, o dabar niekur nematyt. Paskui sužinojom, kad jos, šaunuolės, pirmosios įveikė visą ruožą ir ilgai mūsų laukė.

Kai rytą buvęs toks pilkas dangus liovėsi grasinti lietumi, supratome, kad mes ir mūsų artimieji išmeldėm gerą orą. Saulė išsilukšteno iš debesų. Visų akys nušvito. Antai priešais dar viena valtis, o joje – nuostabi kompanija, siejama stipriausio – kraujo ryšio. Irkluoja broliai Pijus ir Juozapas, o per vidurį kojeles į vandenį įmerkusi, žiūrėdama į debesis guli sesė Monikutė. „Monikut, Monikut“, – šaukiam. Mergaitė pasuka galvą mūsų pusėn. “Ar tau gera plaukti?” Šypsena nuo ausies iki ausies ir trumpas, bet iškalbingas atsakymas: “Aha”. Viską supratom. Netrikdom ramybės. Artėjam prie Rūtos ir Vylūnės baidarės, girdim gyvąjį Rožinį – Merkiu plaukia viena po kitos jų švelniai, pagarbiai beriamos Sveika Marija, Sveika Marija, Marijaaa... Rūtelė žygiui pasirengusi kaip reikiant, lapai su giesmėmis laminuoti. Dabar net lašas vandens ant teksto nebaisus. Kai baigs Rožinį, abi giedos. Truputį gaila, kad jau negirdėsim, nes aplinkui tvyranti tyla iškart sugeria visus garsus. Mes tokie laikini, o kiek daug visko yra mačiusi ši upė, ji irgi saugoja savo tvarką, mes įsibrovėliai irklus merkiam į vandenį, o vos tik juos ištraukiam, vanduo akimirksniu grįžta į senąją vietą. Labai gera matyti kartu keliaujant ir merginas iš Gailestingumo šventovės. Iškart prie visų pritapo – mielos, savos, tarsi jas visi daug metų pažinotume. Reikia padėkoti ir kunigui Eitvydui, kuris Dievo vardu stengiasi suvienyti žmones. Kunigas plaukia paskutinis, jausdamasis už mus visus atsakingas, rūpinasi, kad nė vienas kur užsižiopsojęs ar pavargęs neatsiskirtų, nepasimestų.

Supratau, kodėl gera plaukti. Tada būni arčiau Dangaus. Todėl, kad giedrą dieną atrodo, jog plauki dangumi. Dangus ima ir nusileidžia ant vandens. Išsitrina riba. Taip tai iliuzija, bet ji užvaldo. Kai buvau mažutė stovėdavau prie balų ir žiūrėdavau į jose atsispindintį dangų, debesis, medžių viršūnes tol, kol pradėdavo suktis galva ir bijodama įkristi į tą dangų, turėdavau žengti žingsnį atgal... Iš vaikystės išliko tas Dangaus ilgesys. Turbūt jau vaikystėj visi pradedam nujausti egzistuojant kitą, Dieviškąjį pasaulį, tik dar nesuprantam, nemokam įvardinti. Dabar man dangus su Dangaus karalyste jau įgavo kitą prasmę. Dabar norėčiau „įkristi“ į tą Dangų, bet, manau, vis dar nesu verta. Tikiu, laikas tikrai tikrai ateis. Plaukiam toliau, keičiasi krantai. „Dieve, arčiau tavęs veržias širdis, jokia kančia kely nesulaikys. Skambės tyli giesmė net pro skausmų gelmes: Dieve arčiau tavęs, arčiau tavęs“. Šios gražiosios giesmės žodžiai sukasi galvoje. Tyliai pagiedam pirmąjį posmą ir viskas. Kokia gėda, kad daugiau neprisimenam. Bet per homiliją vienas kunigas yra sakęs, kad žmonės dažnai meldžiasi ašaromis ir troškimais, tai šįkart, Viešpatie, kartoti „Dieve, arčiau Tavęs...“ man yra vienas iš tų puikiųjų troškimų.

Plaukimo baidare įgūdžiai grįžta. Negąsdina kliūtys, kurias Audrutė vadina naujomis galimybėmis ir vis linksmai juokiasi. Nuo mūsų per pagarbų atstumą atsitraukia abu upės krantai. Prisimenu Bruno Sangio eiles: „Jūs norėtumėt? O aš norėčiau, pagyventi miško glūdumoj, ne dėl riešutų, ne dėl aviečių – šiaip sau, atsiskyręs vienumoj. Nusiplaučiau dulkes ilgo kelio prie šaltinio almančios versmės, tai prisiklausyčiau aš lig valiai ir strazdų ir volungių giesmės. Jūs norėtumėt? O aš norėčiau upeliuko dar su duburiais. Ten tikiu, kaip žalios žvaigždės šviečia, žuvys dar nematę meškerės. Ten, tikiu, ir žolės žalias šilkas. Niekas neiškirto ten karklų. Aš esu be galo pasiilgęs, viso to, kas dar natūralu.“ Taip, nieko ypatinga, bet šitos eilės tarsi sukurtos šiai akimirkai, nes visa – prieš tavo akis. Žolių ilgos kasos išduodančios Merkio tėkmės kryptį, meldai it stygos, it sargybiniai, saugantys krantus ir žuvys, jų yra, nes argi žvejai su meškerėmis stypsotų? Žaluma – begalė atspalvių... Tavo, Dieve, dovana – kūrinija. Džiaukimės, dėkokim, nes visa skirta mums. Vis nevertinam, kaip derėtų, vis nesuprantam. Upė pilna dreifuojančių rudų plastmasinių butelių – „bambalių“ ir kitų baltų nuo stipriųjų gėrimų. Kodėl? Kodėl būtent juos reikia švystelt į vandenį? Gal iš apmaudo, kad labai greitai baigiasi tie “velnio lašai“, nesuteikę norimo gėrio? Kitais metais, kitais, jeigu plauksim, trauksim šiukšles iš vandens, – duodu žodį. Plaukiam ir plaukiam. Mėgaujamės vaizdais, tyla, ramybe, vasaros diena. Esam kartu ir kiekvienas atskirai. Išlipam krantan jausdami nuovargį. Kaip gerai, kad greitai atvažiavot paimti baidarių ir mūsų. „Taip, taip, mes juk turim padėti pavargusiems žmonėms“ – plačiai nusišypso.

gm2016b

Galilėjiečių bendruomenės vadovą

kun. Eitvydą Merkį galite rasti

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje:

kasdien pusvalandį prieš ir tuojau po 17 val. šv. Mišių;

sekmadieniais ir šventadieniais nuo 16.00 iki 18.00 val.

Išpažinčių kunigas klauso kasdien pusvalandį prieš Mišias.

Ilgesniems dvasiniams pokalbiams reikia su juo susitarti iš anksto.

Kalendorius
loader
Ypatingos maldų intencijos
Prašymai pasimelsti (intencijos)
Prisijungimas
Lankytojai
443839
ŠiandienŠiandien151
VakarVakar476
Šią savaitęŠią savaitę2152
Šį mėnesįŠį mėnesį11430
VisoViso443839
Statistik created: 2017-11-24T01:28:12+00:00
US
Lankosi svečių 18
Lankosi narių 1
Straipsnių peržiūrėjimai
1862370

Galilėjiečių bendruomenė meldžiasi

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje

kasdien 17 val. Mišiose.

Sekmadieniais bei šventadieniais,

taip pat šeštadieniais

16.30 val. gieda Vakarinę

17 val. švenčia šv. Mišias