Mes, galilėjiečiai, rekolecijų metu nutarėme šiais mokslo metais skaityti, apmąstyti ir dalintis susitikimuose  pirmojo laiško korintiečiams mintimis. Maldoje apmąstant įžangos žodžius, kilo noras padėkoti Dievui už tas bendruomenės seses, su kuriomis Kafarnaumo ir ignaciškų rekolekcijų metu kartu tarnavome rekolekcijų dalyviams. Šią vasarą mane ypatingai palietė tai, kad mes kaip niekada jautėmės vieningos, viena kitai kaip galėdamos padėjome, dalijomės pareigomis ir, jei reikėdavo, patardavome. Tiesiog jutau dangaus palaimą, nes kartu besidarbuodama su skirtingomis sesėmis, galėjau jas geriau pažinti. Ypač tas tylenes, ar tas,  su kuriomis mažiau bendrauju. Atsiskleidė jų jautrumas, pasiaukojimas, darbštumas, pareigingumas, užuojauta. Manau, kad sesės, kurios negalėjo darbuotis virtuvėje ar kai turėjo laisvadienius, dirbančias užtardavo malda, todėl dienos, praleistos Trinapolyje, buvo palaimingos. Už maldas dėkoju rekolekcijų dalyviams ir šių rekolecijų vadovui kunigui Eitvydui Merkiui. Nesu labai švelnaus būdo žmogus, nevisada kitiems lengva su manimi, bet noriu paliudyti bendrystės palaimą, kai mes visi esam atsigręžę į Jėzų ir pakviesti norinčius, bet nedrįstančius, ryžtingiau įsijungti į bendruomenės gretas. Jūs, rekolecijų dalyviai, stebėjote mus, gal būt džiaugėtės mūsų tarnyste ir darnumu, o gal pastebėjote ir trūkumų. Ateikite, praturtinkite mus, padėkite keisti tai, kas nėra gera. Kartu buvusioms ir dirbusioms sesėms ir visiems rekolektantams  savo dėkingumą noriu išreikšti laiško korintiečiams žodžiais:  "Aš nuolat  už jus dėkoju Dievui, kad dėl Jėzaus Kristaus Dievas suteikė jums savo malonę. Per jį jūs praturtėjote visa kuo... Jis ir stiprins jus iki galo, kad išliktumėte nenusikaltę mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dienai. Ištikimas yra Dievas, kuris jus pašaukė į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus bendrystę."(1 Kor, 4–9).

Linkiu sau ir visiems bendruomenės nariams, kad maldos dvasia, susiklausymas, vieningumas ir geranoriškumas mus lydėtų ir kasdienybėje.