Susidūrus su kančia, kuri yra iš meilės ir gėrio kitam troškimo, turim atiduoti visą save Jėzui, nes būtent tą Jis padarė ant Kryžiaus. Dievas duoda mums didelių troškimų ir didelę meilę, ir kuo daugiau prašom, tuo didesnė darosi mūsų širdis. Nes Viešpats dovanoja mums savo širdį. Švenčiausiosios Trejybės artumoje, mes esam tos dievišosios Meilės dalininkai ir vargas mums, jei nepasėjam jos, kaip to garstyčios grūdo, kuris tik pasėtas išauga ir įsiprasmina mūsų bei dieviškajame gyvenime. Trejybės Meilė yra nuolat gyva ir kurianti. Ji neturi nei pradžios nei pabaigos. Begaliniai duodanti, neišmatuojama gyvybės versmė. Ir su šitokiomis žmogui nesuvokiamomis dovanomis beldžiasi į mūsų širdis, trokšdama dovanoti mums save. Todėl turim pasiryžti visada  viską palikti, kad ir mumyse apsigyventų be trukdžių ir galėtų nuolatos skleistis. Nes ne mes jau tada gyvensim, ir nebe sau. Atrodo, Dievas ieško trokštančių Jo, kad juose apsigyventų, pasiimtų į savo slėpinių gelmę ir per juos pasaulį šventintų, ne mūsų, bet savo Šventumu. Viską turim atiduoti Jam iš meilės. Šitoks yra Viešpaties  santykio su mumis meilės slėpinys.  "Argi Kristus nesakė, kad mūsų Tėvas, “regintis slaptoje” ,nuolat laukia, kad jo šauktumės bet kokių bėdų varginami ir kad visada gilintumės į jo slėpinį - Tėvo ir jo meilės slėpinį” (Iš Jono Pauliaus II enciklikos apie Dievo gailestingumą). Ypatingai tada, kai atrodo, jog taip stipriai skauda, ir kad neturim vilties, jog ima atrodyti, kad rankose laikom akmenį, kuriuo galim tik kitą sužeisti, kažką su juo sugriauti, tuomet, atiduokim jį Jėzui kaip plytą, kad Viešpats užbaigtų savo Bažnyčios statybą mumyse, atiduokim Jam tą akmenį, kuriuo dažnai ir mūsų širdis pavirsta, iš didelės kančios, paskendusi pati savyje, savo troškimuose, savo ilgesiuose ir turėjimuose... Leiskim Kristaus žvilgsniui apimti mus, leiskimės patikėti Juo iki paskutinio… Tada bus lengviau, o gal net visai paprasta, nieko nebesilaikyti sau ir už viską dėkoti, kaip šlovinimo giesmę už gyvenimą, už vedimą, už Jo žmones mūsų gyvenimuose ir už Jo Meilę mums, kuri niekada nesibaigia, o keliauja kartu su mumis ir kuri niekad mūsų nebepaliks. "