Šiandien paskelbtas Lietuvos vyskupų kreipimasis, artėjant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, kuriame skelbiamos bendros gairės į kurias verta atkreipti dėmesį balsuojant.

Renkantis konkrečiai, gali pasitarnauti Laisvos visuomenės instituto atlikta analizė parodanti kaip esminiais klausimais (paminėtais ir Lietuvos vyskupų kreipimesi) šioje kadencijoje balsavo atskiros partijos (žr. straipsnį), kokių nuostatų laikosi neparlamentinės partijos kandidatuojančios į būsimą Seimą (žr. straipsnį) ir kokių nuostatų šiais klausimais laikosi atskiri kandidatai (žr. straipsnį).

Vieni jų atsakė į klausimus (vertą atkreipti dėmesį į tuos, kurie pretenduoja į Seimą, bet nesiteikė atsakyti, nes tai irgi parodo jų poziciją), kiti – šiuo metu būdami Seime balsavo arba išsisukinėjo susilaikydami ar nedalyvaudami t. y. neturėjo tvirtos pozicijos.

Paanalizavus duomenis galėsite nesunkiai susiorentuoti ir padaryti pasirinkimą, o ne ‘pirkti katę maiše’ ar dar blogiau – būti apgautais ‘vilkų avies kailyje’, kurių kvietė saugotis Jėzus (žr. Mt 7, 15).

P. S. Verta dar atkreipti dėmesį į šviežiai pasirodžiusio sociologinio tyrimo rezultatus (žr. straipsnį) apie rinkėjų nuostatas prigimtinės šeimos ir homoseksualių porų atžvilgiu, kurios irgi daug pasako apie pačias partijas.

Vertas dėmesio ir Laikmečio redaktoriaus straipsnis, kuriame jis pavardėmis išvardina nemažai krikščioniškų pažiūrų politikų, tačiau nereiktų aklai tuo pasitikėti, bet patikrinti, kaip jie balsavo arba teigia balsuosiantys Seime (žr. nuorodas tekste aukščiau).

Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriose partijose, tai tik pavieniai asmenys (juk žinoma, kad ‘vienas lauke ne karys’), kiti veikia lyg ‘diversantai ar sabotažininkai’ priešiškoje savo partijos aplinkoje (juos pravardžiuoja ‘talibais’, agroliberalais etc.) ir yra visaip ujami bei spaudžiami paklusti liberaliai partijos linijai, nustumiami į pašalį bei 'laikomi po padu' ir nevisada turi jėgų tam pasipriešinti, o tvirtesni net šalinami iš partijos už neklusnumą. Dar kiti bando jungtis į platesnį bendraminčių frontą ir vieningai kovoti už bendražmogiškas, krikščioniškas moralines vertybes sudarydami šiek tiek rimtesnę jėgą dvasinio-dorovinio mūšio lauke ir vieningai pasisakyti svarbiausiais moraliniais klausimais (jie nusipelno didžiausio dėmesio, pagarbos ir palaikymo).

Ir ne tik. Reikia melsti, kad krikščioniškų pažiūrų politikai, pagaliau palaidotų tuščias ambicijas (reikia suprasti, kad ‘skaldyk ir valdyk’ tai seniai žinoma velnio taktika) ir susijungtų į vieningą frontą (neišbarstytų balsų po partijėles, juos prarasdami ir taip užleisdami vietą priešiškoms jėgoms) ir rikiuotusi po viena vėliavą ir krikščioniškų pažiūrų rinkėjai turėtų aiškų pasirinkimą, kaip kad turėjo tol, kol krikščionys demokratai nesusidėjo su Tėvynės sąjunga, o ši su įvairaus plauko liberalais ir neliko nei tikrų konservatorių, nei krikdemų – tik klaidinantis pavadinimas, panašiai kaip gyvatės išnara. Neveltui liaudies išmintis sako: ‘pasakyk, kas tavo draugai ir aš pasakysiu kas tu’ arba 'su kuo sutapsi, toks ir pats liksi' ir dar ‘neik su velniu obuoliauti’, nes apgaus kaip rojuje ir liksi plikas bei nuogas.

• Kitas >