Artėjant draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse įsigaliojimui, socialdemokratai J. Požėla, A. Palionis, E. Šablinskas įregistravo įstatymo pataisą, kuri nukeltų draudimą iki 2019 metų. Panašių atvejų būta ir praeityje. Apie tai, kas girdo tautą, skaitykite svetainėje "Blaivus", o taip pat R. Karbauskio laišką Prezidentei, kuriame jis rašo, kad karas jau vyksta seniai ir yra daug žuvusių, sužeistų, išsižudžiusių, pabėgėlių...

Ekspertai.eu rašo apie 2011 metais Demografinių tyrimų instituto mokslininkų atliktą analizę ir jų pateiktą išvadą, kad dėl milžiniškos emigracijos, mažėjančio gimstamumo, trumpėjančios gyvenimo trukmės ir kitų panašių dalykų Lietuva nyksta sparčiausiai visoje ES.

15min.lt straipsnyje pateikia PSO duomenis bei žemėlapį apie alkoholio vartojimą pasaulyje. Labai liūdna, kad Lietuva patenka į labiausiai girtaujančių pasaulio šalių tarpą. Ar ne laikas kiekvienam doram lietuviui apsispręsti už blaivybę ir net abstinenciją?

Respublika.lt publikuoja straipsnius bei komentarus apie socialdemokratų ir kitų pataikūniškas pastangas įteisinti nelietuviškus rašmenis. Nors laikinai, prieš rinkimus, įstatymas buvo atidėtas, bet planai tai padaryti puoselėjami toliau – laukiama tinkamo momento. Kokius dar rašmenis įteisinsime: kirilicą ar hieroglifus?

Delfi.lt spausdina R. J. Dagio, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, šešėlinio socialinės apsaugos ir darbo ministro, pamąstymus apie užmačias pakeisti dabartinę Europos Sąjungos vėliavą vaivorykštine. Artėjant ES parlamento rinkimams verta susipažinti su tokiais planais ir rinkti tik aiškių krikščioniškų pažiūrų asmenis.

Kaip rašo Tiesos.lt, neeilinėje sesijoje Seimas ketina padovanoti lietuviams 3500 naujų lošimo automatų. Skaitykite, kaip gudriai spaudžiami bei viliojami deputatai ir kas visa tai propaguoja bei proteguoja, nežiūrint to, kad Valstybinė lošimų priežiūros komisija jau anksčiau yra neigiamai įvertinusi iniciatyvą įteisinti lošimo automatus kavinėse, restoranuose, stotyse.

Lietuvos vyskupų konferencija išplatino kreipimąsi dėl azartinių lošimų įstatymo redakcijos:

Mes, Lietuvos Vyskupai, kreipiamės į Jus dėl LR Seime svarstomos naujos Azartinių lošimų įstatymo redakcijos. Didelį nerimą kelia daugelis siūlomų nuostatų, nes jų įgyvendinimo pasekmės prasilenktų su rūpesčiu dėl moralės ir vertybių. Nors projekte ir deklaruojamas „lošėjų ir visuomenės sveikatos apsaugos principas“ (2.1.4), tačiau iš tiesų azartinių lošimų verslo interesai jame iškeliami virš žmogaus, šeimos ir visuomenės gerovės. Kuriamos sąlygos šį verslą vis labiau plėsti įtraukiant naujus vartotojus. Projekto rengėjai siūlo įteisinti komercinį pokerį ir galimybę pačiose įvairiausiose vietose įrengti B1 kategorijos (ribotų laimėjimų) lošimo automatus, nepaisydami tikėtinos dorovinės ir socialinės žalos.

Dvasinė ir psichologinė tautos sveikata yra mūsų visų bendras reikalas, o kaip žinia, azartiniai lošimai visokeriopai luošina žmogų. Lošėjų socialinis ratas siaurėja, jie pradeda mažiau rūpintis savimi bei savo šeima. Moksliniai tyrimai rodo, kad azartinių lošimų nulemtos problemos paliečia ne tik lošiančius asmenis, bet ir jų artimuosius bei visuomenę. Su šia priklausomybe susijusios vagystės, prievartavimai, bankrotai, savižudybės, ligos, smurtas šeimoje, skyrybos ir kt. Pasak sociologų, azartiniai lošimai yra ketvirta pagal svarbumą skyrybų priežastis Lietuvoje; visiems žinoma, kad liūdnai „pirmaujame“ savižudybių skaičiumi. Vien pastarųjų mėnesių įvykiai azartinių lošimų organizavimo vietose, kai buvo panaudoti ginklai, vienas žmogus nužudytas, o kitas – sužeistas, byloja apie tokių užsiėmimų plėtros keliamą pavojų.

Ypač verčia nuogąstauti įstatymo projekte numatomas leidimas lošimo automatus įrengti viešose ir net vaikams lengvai prieinamose vietose (kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, moteliuose, biliardo, kėglių, boulingo klubuose), taip pat siūlymas atsisakyti draudimo lošimų veiklą organizuoti stotyse, parduotuvėse ir prekybos centruose, pašto įstaigose. Neįtikina numatytos priemonės, kad aparatais naudotųsi tik sukakę 18-os. Pabrėžiame, kad jaunimui daug greičiau nei suaugusiems išsivysto priklausomybės, o lošimų automatai yra viena iš pavojingiausių azartinių lošimų rūšių šiuo atžvilgiu.

Atkreipiame dėmesį, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba, išanalizavusi įstatymo projektą, daro analogišką išvadą: „Manytina, kad B1 kategorijos lošimo automatų įteisinimas ir leidimas juos naudoti žmonių pamėgtose laisvalaikio ir pramogų vietose neabejotinai prisidės prie lošimų populiarinimo, tačiau tokius lošimus turės galimybę stebėti (o neužtikrinus reikiamos kontrolės ir patys lošti) nepilnamečiai asmenys. Tai gali suformuoti jų neatsakingą požiūrį į lošimus ir šios veiklos keliamą grėsmę sveikatai.“ Nusikaltimų ir socialinių ydų prevencijos srityje besispecializuojanti institucija taip pat atkreipia dėmesį, kad projekte numatytas plintančių internetinių lošimų reguliavimas greičiau padidins, o ne sumažins nelegalių lošimų riziką, taigi, ir nepilnamečių įsitraukimą į juos.

Galiojantis Azartinių lošimų įstatymas turėtų būti tobulinamas rūpinantis moralinėmis vertybėmis ir žmonių dvasine sveikata, ypač saugant nepilnamečius asmenis. Raginame Jus nepritarti parengtiems įstatymo pakeitimams, kurie žymiai padidintų azartinių lošimų prieinamumą ir jų neigiamą poveikį.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas

Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, šiuo metu vykdomas projektas „Laimingos dienos“, kuriame yra skyrius „Įvairovė ir šeima“. Geriau pažiūrėjus, aiškėja, kad iš tikrųjų projektas vadinasi „Įvairovė, šeima ir lytis“. Ko juo siekiama ir kas už jo slypi, skaitykite G. Vaitoškos straipsnyje, kurį publikuoja 15min.lt.

„KOKIOS PAŽANGOS NORIME?“ – arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus pranešimas LR Seime, minint Gedulo ir vilties dieną 2013 06 14 (norintys galite pasiklausyti šios labai aktualios kalbos Kauno arkivyskupijos svetainėje).

Birželio 14-osios ir vėlesnės tremtys ilgam įsirėžė į lietuvio sąmonę ir kasmet pakviečia nušluostyti dulkes nuo naujausios Lietuvos istorijos puslapių. Pradžioje raudonojo Kremliaus sandėris su Hitleriu, o vėliau laimėtas karas parengė kelią Stalinui įsitvirtinti okupuotose šalyse ir iš esmės keisti žmonių gyvenimus. Po Spalio revoliucijos Rusijoje pradėta prievartinė komunizmo statyba tapo kraupios socialinės inžinerijos eksperimentu su gyvais žmonėmis, sukūrė Gulagą ir sunaikino milijonus, o kitus pasmerkė vergiškai egzistencijai.
Klasių kovos skelbimas, naujos, „laimingos“ visuomenės kūrimas ir naujo žmogaus, tikinčio ne į Dievą, bet į Marksą, Leniną ir Staliną formavimas buvo sovietinio eksperimento varomoji jėga. Ši nežmoniška ideologija leido badu numarinti 7 milijonus ukrainiečių, leido Stalinui sudarinėti nusikalstamus sandorius su Hitleriu, leido tremti ir naikinti visus, kurie diktatoriui rodėsi potencialiais priešais. Iš šito sovietinio eksperimento mokėsi Hitleris, kuris taip pat buvo pasiryžęs sukurti naują žmogų ir naują visuomenę. Jo eksperimentai taip pat kainavo milijonus žmonių gyvybių. Bet visa tai jau yra istorija.
Ar pasimokėme iš šios istorijos mes? Taip ir ne. Žmonės, kurie rėmėsi krikščioniška pasaulėžiūra ir mokėsi iš istorijos, jau pirmaisiais pokario metais siekė bendradarbiavimo tarp tautų ir kūrė Europos Sąjungą. Žmonės, kurie siekė užkardyti komunizmo ekspansiją, kūrė politines ir karines struktūras. Todėl mūsų tremtiniai ir politiniai kaliniai, perėję Gulagus ir Sibirą, patyrę daug nepelnytos kančios, sveikino Lietuvos įsijungimą į NATO ir sugrįžimą į Europos tautų šeimą. Sveikino todėl, kad buvimą transatlantinėje gynybos struktūroje ir Europos Sąjungoje laikė garantu, kuris užtikrina Lietuvos saugumą ir ateitį.
Tremtinių likimai primena ne tik nežmoniškos sistemos grimasas, bet ir tai, kas padėjo tremtiniams ir kaliniams pačiomis sunkiausiomis sąlygomis išsaugoti savo žmogiškąjį orumą ir nepalūžti. Tai buvo tikėjimas į Dievą ir tvirti šeimos ryšiai. Tikėjimas gelbėjo sunkiausiomis valandomis ir padėjo išsaugoti viltį, o šeima buvo svarbi atrama, nes artimųjų meilė galingesnė už Sibiro speigus. Jeigu nebūtų turėję tikėjimo, jeigu žmonių nebūtų jungę šeimos ryšiai, dauguma vėliau sugrįžusiųjų į Tėvynę būtų likę ten, kur juos buvo atlydėję enkavedistai.
Deja, ne visi pasimoko iš istorijos, todėl eksperimentai su žmonėmis tęsiasi ne tik Šiaurės Korėjoje ar Kinijoje, bet ir Europoje, tik kiek kitokiomis formomis. Marksizmas yra labai gyvas ir garsiausiuose Europos universitetuose, ir politinėje Europos padangėje. Marksistiškai mąstantys žmonės ir šiandien manipuliuoja mums, lietuviams, gerai girdėtomis sąvokomis: „pažanga“‚ „naujas žmogus“, „laisva visuomenė“.
Šiuos eksperimentus vis labiau patiriame ir mes, nors jie slepiami po tokiomis nekaltomis sąvokomis, kaip „socialinė lytis“, „kova prieš smurtą ir prievartą“, „kova už lygias teises“ ir pan. Kuriamas „naujas“ žmogus, laisvas nuo aiškaus tikėjimo, vengiantis bet kokios atsakomybės, nebranginantis normalios šeimos, pasiryžęs bet ką paaukoti dėl savo asmeninės gerovės. Šitoks – tik savo tiesa ir sava morale besivadovaujantis – žmogus gali kaitalioti ne tik savo mąstymą, bet kartais net savo prigimtinę lytį.
Abejojantieji šiais eksperimentais laikomi atsilikusiais, iš viduramžių atkeliavusiais žmonėmis, – aš irgi esu vienas iš tų abejojančiųjų. Pasirašomos, atrodo, reikalingos konvencijos, kaip toji, neseniai mūsų Vyriausybės pasirašytoji ET konvencija dėl sumurto prieš moteris. Gi po gražia dokumento skraiste diegiama gender ideologija dėl lyties pasirinkimo, kuri neturi jokio mokslinio pagrindimo, tačiau jai tiesiamas kelias į mūsų švietimą, kultūrą ir netgi į teisinę sistemą.
113 visuomeninių organizacijų, per 100 mokyklų bei vaikų darželių, šimtai pavienių piliečių kreipėsi į mūsų valdžios moteris ir vyrus, išsakydami savo susirūpinimą minėtąja Konvencija, kviesdami į diskusiją, bet... tai buvo tyruose nuskambėjęs balsas. Konvencija pasirašyta greitai ir be diskusijų. Kažkas net pasidžiaugė, kad „Vyriausybė nepabijojo Lietuvos vyskupų“. Tačiau vyskupai ne gąsdino, o tik kvietė neskubėti ir padiskutuoti apie kontraversiškus Konvencijos straipsnius.
Lietuvos vyskupams, kaip ir kitiems piliečiams, rūpi, kad Lietuvoje nebūtų naudojama prievarta prieš vaikus, moteris ir bet kuriuos žmones, kad visi būtų gerbiami, nes visi yra Dievo vaikai. Todėl Bažnyčia, jos institucijos jau seniai – dar prieš bet kokių konvencijų atsiradimą – rūpinasi moterimis bei šeimomis, patekusiomis į krizines situacijas, rūpinasi tapusiomis prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis; rūpinasi vaikais, kad jie netaptų aukomis smurtautojų, kas jie bebūtų – tėvai, auklėtojai ar kunigai; Bažnyčia nuosekliai puoselėja smurto prevenciją atsakingai rengdama visus sužadėtinius santuokai. Tačiau Lietuvos vyskupai mano, kad socialinės inžinerijos eksperimentai su žmogumi, jo moraliniais pamatais, jo prigimtimi yra pavojingi, todėl ir klausia: kas verčia taip skubėti atverti duris labai abejotinai ideologijai? Noras įsiteikti vizituojantiems aukštiems Europos pareigūnams, baimė pirmininkaujant ES Tarybai pasirodyti, kad Lietuvos visuomenė yra neva atsilikusi, ar tiesiog pionieriškas noras būti „pažangiems“?
Šitai kalbu ne tik kaip vyskupas, bet kaip pilietis ir buvęs sovietinis kalinys bei tremtinys, – iš Sibiro grįžau jau plevėsuojant Lietuvos Trispalvei. Man šiandien neramu, todėl savo nerimu dalinuosi su visais, kurie pajėgia matyti ne tik ES pinigus, bet ir Lietuvos vaikus, pajėgia ne tik verkšlenti, kad Lietuvoje sunku, bet mąsto ir dirba, kad turėtume šviesesnę ateitį. Viliuosi, kad Lietuvos visuomenė dar pakankamai sveika ir sugebės atskirti grūdus nuo pelų, sugebės įvertinti, kas yra tikroji pažanga, o kas – tik jos imitacija ar net karikatūra. Viliuosi, kad tremtiniai bei politiniai kaliniai, jų vaikai ir vaikaičiai brangins ir gins tas vertybes, kurios lietuviams amžiais buvo brangus tautos ir tikėjimo paveldas.
Baigiant leiskite priminti didžiojo tautų apaštalo Pauliaus žodžius:
„Tad elkitės kaip šviesos vaikai. O šviesos vaisiai reiškiasi visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa. Ištirkite, kas patinka Viešpačiui, ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau pasmerkite juos. Nes ką jie slapčia daro, gėda ir sakyti. Bet visa, ką šviesa smerkia, tampa regima, o kas tampa regima, yra šviesa. Todėl sakoma: Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus“ (Ef 5, 8–14).

Per europinius teisės aktus tarsi Trojos arkliais mėginama įsiskverbti į mūsų įstatymų sistemą ir susilpninti šeimos institutą, tad jį apginti reikia taip, kaip Sąjūdis gynė nepriklausomybės atkūrimo siekį, – apie tai pirmadienį Seime kalbėjo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Visiems, negirdėjusiems tiesioginės transliacijos iš Seimo, minint Sąjūdžio jubiliejų, ir aktualių bei prasmingų pasisakymų, siūlome perskaityti bent Vilniaus Arkivyskupo tiesią, tvirtą bei įžvalgią kalbą, kurią publikuoja Bernardinai.lt.

Ispanijos pavyzdys jau Lietuvoje. Pasižiūrėkite, kaip atrodo registracija Vilniaus miesto savivaldybės savitarnoje!!! I tėvas ir II tėvas!

Nors Lietuvoje dar nepriimti įstatymai, legalizuojantys vienos lyties asmenų santuokas, kaip tai neseniai padaryta Prancūzijoje, bet akivaizdu, kad tam jau pasiruošta. Mokyklose mokytojams jau irgi tenka pildyti dienynus su panašiomis grafomis. Šiuo atveju komentarai atrodo nereikalingi.

Mielieji mūsų svetainės lankytojai, atleiskit, kad Tėvo dienos proga publikuojame tokią "naujieną", bet tylėti neįmanoma, matant, kaip subtiliai ir klastingai griaunamas Tautos pamatas – šeima ir pažeminamas tėvystės bei motinystės pašaukimo kilnumas, grožis bei svarba. Kad tokie dalykai dedasi Lietuvoje, esame kalti visi: dauguma, kuri, būdama kupina naivių lūkesčių bei iliuzijų, vis užkimba ant populistų jauko ir renka tokią valdžią, kuri nesaugo pamatinių bei krikščioniškų moralinių vertybių, ir mažuma, kuri nerado pakankamai įtikinančių argumentų atskleisti tokios trumparegiškos politikos pražūtingumo ir nesugebėjo sutelkti daugumos, kuri būtų pajėgi tvirtai pasipriešinti destruktyviai ideologijai.

Taigi, atgailokime ir atsiverskime, nes kitaip visi pražūsime (plg. Lk 13, 3. 5; Įst 4, 26), puoselėkime bei ginkime šeimą, kaip svarbiausią tautos gyvastingumo ląstelę, ir nelikime drungni bei abejingi šliaužiančio moralinio perversmo akivaizdoje!

Kreipimasis dėl ketinimo pasirašyti

Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo

Esame susirūpinę dėl skubos pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo šiuo klausimu išsamiai nediskutavus ir nesikonsultavus su visuomene. Konvencijoje yra nuostatų, kurios kelia rimtų abejonių ir apie kurias piliečiai iki šiol nėra tinkamai informuoti. Taip pat nebuvo viešai plačiau paaiškinta, kokius įsipareigojimus Lietuva, pasirašydama šią Konvenciją, prisiims.

Kova su smurtu prieš moteris ir kitus asmenis yra kilnus bei remtinas siekis. Deja, deklaruodama teisėtus tikslus, Konvencija remiasi ideologizuotu požiūriu į lytį kaip į socialinį konstruktą, nesutampantį su žmogaus biologine prigimtimi. Pasirašiusi ir ratifikavusi Konvenciją, Lietuva būtų priversta tokią lyties sampratą įtvirtinti mūsų teisinėje sistemoje. Abejotina, ar užkardant smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje reikia keisti lyties sampratą – stinga akivaizdaus pagrindimo, kaip tai prisidėtų prie smurto mažinimo.

Konvencija Lietuvos teisėje įtvirtintų naujus draudimo diskriminuoti dėl „socialinės lyties“ ir „socialinės lyties tapatybės“ (Konvencijos 4 straipsnis) pagrindus, kurie gali būti interpretuojami plačiai ir nevienareikšmiškai. Nebuvo paaiškinta, kaip šios nuostatos būtų taikomos praktikoje ir kokias naujas pareigas bei problemas sukurtų valstybės institucijoms, švietimo įstaigoms, verslui ir visai visuomenei.

Konvencijos 12 straipsnis, greta kitų dalykų, ragina imtis priemonių, „kuriomis būtų skatinami vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio elgesio modelio pokyčiai siekiant išnaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamą moters nepilnavertiškumo idėja ar stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais vaidmenimis“. Tokių nuostatų priėmimas sukurtų prielaidas Lietuvos kultūrinę ir religinę tradiciją laikyti nuolatiniu grėsmės moterims šaltiniu. Konvencija lengvai gali tapti patogiu įrankiu siekiantiems marginalizuoti tautos vertybinį pamatą sudarančias moralines nuostatas bei dvasinį paveldą.

Ypatingą susirūpinimą kelia Konvencijos 14 straipsnio nuostatos ją pasirašiusioms šalims uždedančios pareigą įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, nes pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą. Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį pagrįstą nerimą.

Atsižvelgdami į tai raginame atsakingas valstybės institucijas ir aukščiausius pareigūnus nesiimti skubotų veiksmų, kuriais būtų siekiama pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją. Neleistina smurto prieš moteris prevenciją paversti pavienių grupių ideologinių tikslų, priešingų tautos savitumui ir gyvybiniams interesams, įgyvendinimo priedanga.

Lietuvos vyskupai

2013 m. gegužės 9 d.

Siūlome paskaityti Vilijos Aleknaitės-Abramikienės straipsnį "Pasaulį seną išardysim iš pačių pamatų?", kuriame politikė atskleidžia pavojingas moralinės destrukcijos tendencijas pasaulyje bei Lietuvoje. Apie jas DELFI.lt rašo ir psichologė Eglė Mirončikienė straipsnyje "Vaikų gynėjai ar naujos ideologijos įrankiai?".

Artėjant Seimo rinkimams vis aktualesnis darosi klausimas: už ką balsuoti?

Neperšame savo nuomonės, bet turime aiškią poziciją. Mums, krikščionims, turėtų būti nepriimtini tokie kandidatai:

1. Kurie kalba bei akcentuoja vien materialinę gerovę, bet negina ar netgi pasisako prieš krikščioniškas bei bendražmogiškas dvasines bei moralines vertybes ir griauna tautos dvasinius bei dorovinius pamatus.
2. Kurie, kaip anų laikų fariziejai, demonstruoja savo religingumą, bet pasisakydami bei balsuodami Seime realiai prieštarauja Bažnyčios mokymui bei jos pozicijai.
3. Kurie neturi aiškių bei pastovių pažiūrų, principų ir keičia "kailį" (partijas etc.), žiūrėdami, kur vėjas pučia, siekdami bet kokia kaina išlikti prie"lovio".

Žinodami, kaip nelengva pasirinkti, ypač pasirenkant partiją, tarp kurių nėra nei vienos absoliučiai tobulos, nepriekaištingai švarios etc. (ko norėti, nes ir tarp Apaštalų buvo išdavikas, kuris buvo godus pinigams ir, kaip Biblija byloja, grobstė kasą), pateikiame keletą nuorodų apie kelis svarbius šios kadencijos Seimo balsavimus, kurie parodo atskirų seimūnų bei politinių partijų vertybines bei moralines nuostatas ir poziciją svarbiais klausimais. Tikime, kad ši informacija padės teisingiau bei atsakingiau pasirinkti.

Nerinkime tų, kurie pasisakė prieš arba negynė tradicinės šeimos sampratos, balsavo už tautos nugirdymą, bandė įteisinti eutanaziją, "stūmė" įstatymą, leidžiantį registruoti partnerystę heteroseksualams ir homoseksualams, gynė šventvagišką pasityčiojimą iš tikinčiųjų religinių jausmų ir blokavo atitinkamos rezoliucijos priėmimą etc.

Nerinkime kgbistų, karjeristų, prisitaikėlių, korumpuotų, apsimelavusių bei nedorų asmenų, liberalių, materialistinių bei antikrikščioniškų pažiūrų politikų.

Rinkime tvirtų krikščioniškų principų politikus, idealistus, kurie ne žodžiais, bet darbais Tėvynę myli, kuriems Dievas bei jo įsakymai yra pirmoje vietoje, kurie gynė bei gins krikščioniškas vertybes, nesibijodami priešiškumo bei paniekos ir nebijodami kovoti, aukotis ir net nukentėti už tiesą.

Užduokime politikams nepatogius klausimus, atskleidžiančius tikrąsias jų vertybes bei pažiūras, ir, paklausę savęs, kaip gražiai savo straipsnyje "Vienas klausimas, kurį reikia užduoti kandidatui į Seimą, o trys – sau pačiam, prieš atiduodant savo balsą rinkimuose" siūlo prof. dr. Birutė Obelenienė, atsakingai balsuokime šiuose Seimo rinkimuose.

Būtinai dalyvaukime rinkimuose, atlikdami pilietinę bei krikščionišką pareigą ir nepalikdami galimybės pasinaudoti mūsų balsu nesąžiningiems asmenims.

Skatiname aktyviai reitinguoti pasirinktos partijos narius, kad išrinktume tinkamiausius kandidatus, kurie ne visada užima pirmąsias pozicijas partijoje (žinokite, kad, jums nereitingavus, balsai bus priskaityti asmenims pagal partijos sudarytą sąrašą).

Birželio 20 d. 14 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyks konferencija "Bažnyčios socialinio mokymo žodis moderniam politikui". Renginio iniciatorius – Seimo narys Mantas Adomėnas. Konferencijoje svečias iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Acton instituto, dr. Samuelis Gregas (Samuel Gregg) skaitys pranešimą "Bažnyčios socialinis mokymas ir kelias link subsidiarumo bei solidarumo principų įgyvendinimo". Taip pat bus pristatyti iššūkiai, kurie dėl žmogaus prigimties iškyla socialinės apsaugos sistemai. Po pranešimų politikai bus kviečiami diskutuoti, kodėl subsidiarumo principo įgyvendinimas ir funkcijų delegavimas žemesniems visuomenės sluoksniams yra rimtas iššūkis politikams, ir kaip tai įveikti. Diskusijai vadovaus Seimo narys Mantas Adomėnas.

PROGRAMA

14 val. konferencijos dalyvius sveikins:

Kauno Arkivyskupas Metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ;

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

14.15 val. Acton instituto (JAV) tyrimų direktorius dr. Samuelis Gregas (Samuel Gregg)

skaitys pranešimą "Bažnyčios socialinis mokymas ir kelias link subsidiarumo bei solidarumo principų įgyvendinimo".

15 val. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius skaitys pranešimą "Žmogaus prigimtis pagal Bažnyčios socialinį mokymą ir socialinės apsaugos sistemos iššūkiai".

15.15 val. vyks diskusija "Subsidiarumo įgyvendinimas – iššūkis politikui". Diskusijai

vadovaus Seimo narys Mantas Adomėnas. Dalyvaus Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, Darbo partijos frakcijos, Frakcijos "Tvarka ir teisingumas", Liberalų sąjūdžio frakcijos, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovai.

Norinčius dalyvauti prašome registruotis iki birželio 18 d. tel. 862099389 arba e. paštu http://e.mail.ru/cgi-bin/sentmsg?compose&To= Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šiandien pasirodė 6-asis „Aikštės žinių“ numeris. Jame rasite naujojo visuomeninio bei patriotinio judėjimo, vadinamo Lietuvos sąrašas, besiruošiančio dalyvauti rinkimuose, programinių nuostatų projektą. Piliečiai kviečiami birželio 19 d., antradienį, 12 val. susirinkti Vilniuje prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato S. Konarskio gatvėje į pilietinę akciją, reikalaujančią išlaisvinti lietuvišką žodį ir pasipriešinti melui. Informuojama, kad tą pačią dieną, 14 val., Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme (Laisves prospektas 79 A) toliau bus teisiami Kovo 11-osios Akto signatarai Bronislovas Genzelis ir Romualdas Ozolas bei Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas.

Penktajame „Aikštės žinių“ numeryje rasite informacijos apie gimstantį sąjūdį už tiesą bei teisingumą Lietuvoje, įvairias akcijas, rinkimams formuojamą žmonių sąrašą etc.

Ten pat informuojama, kad birželio 19 d., antradienį, 14 val., Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme (Laisvės prospektas 79 A) dėl piliečių sueigos Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje sukvietimo toliau bus teisiami Kovo 11-osios Akto signatarai Bronislovas Genzelis ir Romualdas Ozolas bei Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas. Nepriklausomybės Akto signatarus Lietuvos Respublikos teismas teis už šių metų kovo 17 dieną prie seimo surengtą renginį, kuris buvo skirtas šalies parlamentarizmui paremti ir kuriame seimas ragintas susigrąžinti Tautos Atstovybės galias ir principingai ginti konstitucinę santvarką. Piliečiai, branginantys Konstitucijos laiduotą susirinkimų laisvę kviečiami teismo dieną būti su teisiamais signatarais.

Žiniasklaidoje rašoma, kad nuo šio rudens Lietuvos vaikų darželiuose ketinama pradėti danų parengtą projektą, skirtą mokyti vaikus lanksčiau suprasti lytį, kad, tarkim, berniukai nebijotų elgsena ar apranga būti panašūs į mergaites, o mergaitės – į berniukus.
G.Vaitoška mini atvejį, kai, Lietuvoje pildant Europos Sąjungos paraiškas gauti finansavimą, vienoje organizacijoje vietoj grafos „Esate vyras ar moteris?“ buvo klausiama taip: „Kuo dažniau save laikote – vyru ar moterimi?“

Apie tai pasiskaitykite lzinios.lt bei respublika.lt patys ir pasidarykite išvadas. Kam ateityje patikėsime vaikų auklėjimo bei švietimo reikalus Lietuvoje, priklausys nuo rudenį vyksiančių Seimo rinkimų rezultatų, taigi, nuo mūsų pasirinkimo. Tad būkime sąmoningi ir budrūs. Kaip matoma iš respublika.lt korespondentės interviu su Rimantu Jonu Dagiu, yra dar šviesių parlamentarų, kuriuos ir derėtų palaikyti būsimuose rinkimuose.

2012 m. birželio 21 d.

Kunigams, vienuoliams ir visiems pasauliečiams, aktyviai dirbantiems pastoracijos srityje

Paskaitos pranešėjas DR. SAMUEL GREGG yra Acton Instituto, įkurto religijos ir laisvės studijoms,

studijų direktorius. Gimė Australijoje, Oksfordo Universitete įgijo Filosofijos Daktaro laipsnį (moralinės filosofijos disciplinoje). Acton Institutas yra įsikūręs JAV, Mičigano valstijoje, ir turi savo atstovybes Romoje bei Argentinoje. Samuel Gregg yra parašęs monografijų ir knygų, kurios nagrinėja aktualias tikėjimo, laisvės bei rinkos santvarkos problemas.

Paskaitoje Samuel Gregg aptars Benedikto XVI požiūrį į šiandieninės Europos krizės priežastis, jo

patarimus Europos atsinaujinimui bei įvertins naujos vizijos Senajam kontinentui realizavimo galimybes.

Vieta: Lietuvos Vyskupų Konferencijos patalpose, S. Skapo g. 4, Vilnius.

Laikas: 11.00 - 14.00 val.

Registracija iki birželio 18 d. tel. 8 61564500  arba el.paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Lietuvos radijuje neliko dar dviejų žurnalistų Tomo Dapkaus (informuoja uzteisingumą.lt) ir Gintaro Aleknonio, kurių vedamos laidos visada buvo prasmingos ir turiningos. Abu žurnalistai savo laidose paliesdavo aštrias bei aktualias problemas. Šį antradienį nuskambėjo paskutinė G. Aleknonio, kuris pasižymėjo gilia dvasine kultūra, vedama laida (žr. ten pat). Iš "Lietuvos žinių" atleistas Valdas Vasiliauskas, kuris nesutiko atleisti savo pavaduotojo Tomo Dapkaus. Gerokai anksčiau Lietuvos radiją turėjo palikti Darius Kuolys, kuris dabar bus teisiamas (žr. alfa.lt), panašiai, kaip ir Nepriklausomybės akto signatarai Alvydas Medalinskas, Romualdas Ozolas ir Bronislovas Genzelis.

Ką visa tai reiškia ir ko reikia laukti ateityje? Verta ne tik susimąstyti, bet, kol dar ne vėlu, visomis išgalėmis ginti žodžio laisvę, kurią bandoma slopinti Lietuvoje.

Internetinėje erdvėje galima rasti daug reikalingos informacijos. Siūlome susipažinti su analitine studija apie tautos girdymą bei blaivinimą ir apie partijų bei Seimo narių požiūrį šiuo klausimu. Atliktas milžiniškas darbas renkant statistinius duomenis apie tautos girdytojus ir blaivintojus. Apie juos pravartu žinoti prieš artėjančius rinkimus, kad ne tik mes, bet ir kiti mūsų tautiečiai nebalsuotų rinkimuose į Seimą už tautos girdytojus, kurie balsavo už tai, kad būtų sumažintas akcizas svaigalams ir  prailgintas svaigalų prekybos laikas (susipažinkite su jais). Su tautos girdytojais ir blaivintojais susipažinkime patys ir pasistenkime supažindinti kuo daugiau mūsų Tėvynės piliečių: artimųjų, draugų, bendradarbių etc.

Seimo narys N. Puteikis (jo internetiniame puslapyje irgi galima rasti informacijos apie tautos girdytojus ir blaivintojus) pateikia degtinės gėrimą penktokams propaguojančią mokytojo knygą (žr. jo svetainę) ir parodo, kaip alkoholio pramonė su jos lobistais, laisvosios rinkos propaguotojais, užvaldė net penktokų vadovėlius.

Kaip alkoholis propaguojamas net mūsų mažiesiems puikiai iliustruoja šie „Alma littera" leidyklos išleistos knygos vaikams paveikslėliai ir visai nevaikiškos „pasakos" tekstas. Ko tokios „pasakos" išmokys mūsų mažuosius?

Tad nemiegokime, apaštalaukime ir blaivinkime tautą!