DĖMESIO!!!
Kun. Eitvydas su Galilėjiečių bendruomene
meldžiasi Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje.
Šv. Mišios kasdien (taip pat ir sekmadieniais) 17 val.
Kol bus šis skelbimo prierašas,
17 val. Mišios tik sekmadieniais.
Jei ko labai trokšti, tai ir Dievas padeda. Po kelionės šv. Pauliaus keliais Turkijoje gimė didelis noras pamatyti Ispaniją, į kurią nukeliauti troško šv. Paulius.
Taigi nuostabi Ispanijos karalystė! Neišdildomą įspūdį paliko jos istorija, kasdien besikeičiantis, mums neįprastas gamtovaizdis, didingos bažnyčios su nesuskaičiuojamu altorių skaičiumi, įspūdingas kiekis Ispanijos šventųjų, kuriais ir domėjausi grįžusi į Lietuvą. Tuo, ką sužinojau apie mums žinomus ir nežinomus Ispanijos šventuosius, noriu pasidalinti ir su kitais (juos spausdinsime kartkartėmis; rasite kiekviename puslapyje po kalendoriumi atsirasiančiame skirsnelyje DIENOS ŠVENTASIS – red. pastaba).
Besilankant Ispanijoje, nepakartojamą įspūdį paliko Šventosios Dvasios įkvėpto ispanų architekto A. Gaudi (Antoni Gaudí i Cornet, 1852–1926) žymiausias kūrinys – Katalonijos regiono sostinės Barselonos simbolis – ekstravagantiška Šventosios Šeimynos bažnyčia (La Sagrada Familia). Šios bažnyčios statyba tapo A. Gaudi gyvenimo esminiu darbu. Architektas nuo mažens sirgo reumatu, kentė stiprius sąnarių skausmus. Šie negalavimai jį lydėjo visą gyvenimą. Tačiau jis lyg atsiskyrėlis 16 metų praleido statybos aikštelėje, dažnai pamiršdamas ir apie valgį, ir apie miegą, neretai statybų aikštelės jis nepalikdavo ištisomis paromis. Bažnyčios statyba, kuri buvo pradėta 1882 m., vis dar tęsiasi; ją planuojama baigti 2026 m., A. Gaudi šimtosioms mirties metinėms. 2010 m. lapkričio mėn. popiežius Benediktas XVI konsekravo šią didingą bažnyčią.
Tai iš tiesų viena iš originaliausių bažnyčių pasaulyje, kerinti mistiniu grožiu ir įtaiga. Šventovė buvo skirta Šventajai Šeimai pagerbti. Statinys pirmiausia pritrenkia savo aukščiu, daugybe smulkių detalių aplipdytais bažnyčios fasadais ir bokštais. Aukščiausias bokštas, skirtas Jėzui Kristui, (dar nepastatytas) turėtų siekti 170 metrų. Iš viso bus 18 bokštų: 12 iš jų skirti apaštalams, 4 – evangelistams, 1 – Mergelei Marijai.
Pabaigti du fasadai: Kristaus kančios bei Kristaus gimimo (šis baigtas kurti A. Gaudi esant gyvam). Kiekvienas elementas, tiek fasaduose, tiek bažnyčios interjere, išreiškia kokį nors Šventojo Rašto motyvą ar krikščioniško tikėjimo aspektą. A. Gaudi architektūra buvo neatskiriama nuo jį įkvėpusios krikščionybės.
A. Gaudi statė pastatus be planų ir brėžinių, galima sakyti, lipdė juos kaip skulptūras, naudodamas gyvą natūrą. Pavyzdžiui, projektuodamas suolo formą, ant dar nesustingusio šlapio gipso sėdynės ruošinio jis pasodindavo apnuogintą modelį, kad įsispaudę išlinkimai kuo labiau primintų gyvą formą. Kurdamas bokštų ir kupolų formą, A. Gaudi pakabindavo visą maišelių ant virvelių sistemą – galiausiai šis atvaizdas veidrodyje pavirsdavo statinio maketu. Jis mėgdavo sakyti, kad naudoja formas, kurios visuomet sutinkamos gamtoje. Bažnyčios viduje kolonos – tai kaip išsišakoję medžių kamienai. Ne veltui būtent A. Gaudi šiandien dažnai vadinamas bioniškojo stiliaus pradininku. Dažnai jo architektūra interpretuojama kaip meno kūrinys, o ne kažkokių konstrukcijų visuma.A. Gaudi gyvenimas nutrūko labai netikėtai. 1926 m. 74 metų architektas Barselonoje žuvo po vienintelio, tuo metu esančio mieste, tramvajaus ratais, kai eidamas per gatvę mintyse buvo pasinėręs į savo žymiausio kūrinio – Šventosios Šeimynos šventovės – statybos darbus. Šios bazilikos vienoje iš koplyčių ir ilsisi jo palaikai.
Straipsnio autorė su seserimi ant ilgiausio pasaulyje A. Gaudi projektuoto suolelio.
Galilėjiečių bendruomenės vadovą
kun. Eitvydą Merkį galite rasti
Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje:
kasdien pusvalandį prieš ir tuojau po 17 val. šv. Mišių;
sekmadieniais ir šventadieniais nuo 16.00 iki 18.00 val.
Išpažinčių kunigas klauso kasdien pusvalandį prieš Mišias.
Ilgesniems dvasiniams pokalbiams reikia su juo susitarti iš anksto.