GALILĖJIEČIŲ

Šiuo svarbiu visiems laiku kviečiame melstis ne tik,

kad koronovirusas COVID-19 būtų sustabdytas bei įveiktas,

kad susirgusieji sulauktų savalaikės bei tinkamos pagalbos,

kad mirštantieji nuo jo, būtų dvasiškai paguosti bei sustiprinti,

kad teikiantieji pagalbą, ypač medikai, būtų apsaugoti nuo pavojų,

kad esantys priešakinėse fronto linijose nepristigtų fizinių bei dvasinių jėgų,

bet

kad išsigandusieji bei besiblaškantieji neprarastų proto bei vilties,

kad neatsakingi piliečiai susiprotėtų bei pajustų atsakomybę,

kad keikiantys sugriežtintą tvarką būtų klusnesni bei drausmingesni,

kad valdžia nepaisytų siaurų interesų, bet žiūrėtų bendro gėrio,

kad priimantys sprendimus protingai bei išmintingai nuspręstų.

kad materializmas, egoizmas, hedonizmas neįtakotų sprendimų.

Melskime,

kad Viešpats mums padėtų priimti šį iššūkį bei išmėginimą,

kad įsisąmonintume gyvenimiškas pamokas ir labiau subręstume,

kad išmoktume kovoti ne su pasekmėmis, bet su tikrosiomis priežastimis,

kad individualizmą pakeistų pirmųjų amžių krikščioniškas solidarumas.

Pasakyta: “žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems” (Rom 8, 28).

Duok Dieve,

kad šis laikas būtų ne tiek materialinių praradimų, kiek didžių dvasinių atradimų metas,

kad turėtume daug dvasinės naudos šiuo gavėnios – tylos, susikaupimo, maldos bei pasninko metu.

Nors tai sunkus laikas, bet jis gali būti labai vaisingas metas, jeigu jį tinkamai išnaudosim.

Psalmininkas sako: Kas sėja ašarodamas, ims derlių džiūgaudamas (Ps 126, 5).

Koks tai laikas?

Tai ne pilkas, kartais piktas istorinis laikas (gr. cronos), bet palaimingas išganymo metas (gr. kairos), vedantis į tikrą, palaimingą, besitęsiančią ir nesibaigiančią akimirką – amžinybę (gr. aiwn), tai tikros ir nepakartojamos gavėnios rekolekcijos, kurias veda Dvasia, kuri Jėzų po krikšto nuvedė į dykumą, kur vėliau, nejučiom bei nepastebimai prisiartino kita dvasia ir ėmė gundyti… “Netrukus Dvasia jį paakino nukeliauti į dykumą. Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai jam tarnavo.” (Mk 1, 12–13).

Dykuma Biblijoje – tai demonų buveinė, gundymų bei išbandymų vieta, kurioje izraelitai buvo gundomi, keliaujant iš Egipto nelaisvės. Mes irgi keliaujame per savo gyvenimo dykumą, kurioje irgi buvo ir dar bus visko… Svarbu žvelgti į Jėzų ir mokytis iš Jo, kaip nugalėti gundytoją (žr. Mt 4, 1–11).

Siūlome, ypač tiems, kurie liksite namie vieni ir turėsite daugiau laiko:

1. Kiek įmanoma pasilikti tyloje ir vienumoje (tai naudinga ir dvasiškai, ir dėl pandemijos stabdymo).
2. Daugiau laiko skirti Biblijos ir kitos dvasinės literatūros skaitymui (tebus tai kasdienis dvasinis maistas žr. Mt 4, 4: Jėzus atsakė: „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“).
3. Apmąstyti tai kas vyksta pasaulyje, mūsų gyvenime ir tai ką perskaitėt, ką Dievas byloja jūsų širdy (žr. Mt 6, 6: Kai tu panorėsi melstis,eik į savokambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins).
4. Peržvelgti gyvenimą bei sąžinę, apgailėti praeities klaidas ir pasiryžti gyventi kitaip, prasmingiau nei iki šiolei
5. Maitintis saikingai ir pasninkauti (labai naudinga ne vien todėl, kad sveika ar rečiau teks eiti į parduotuvę karatino metu, bet…)
6. Dažniau melstis, ypač Valandų liturgija – vieša Bažnyčios – mistinio jos kūno, susivienijusio tarpusavyje ir su jo Galva, Viešpačiu Jėzumi, malda.

Šių ilgalaikių rekolekcijų metu galima laikytis Marijos radijo maldos ritmo arba Biblinio, izraelitams ir pirmiesiems krikščionims būdingo, maldos ritmo. Norintys gali jungti kurią nors Valandą su Skaitinių valanda, kuri ne tiksliai pavadinta Aušrine, nes pagal seną paprotį atliekama naktį, o dabar – bet kuriuo paros metu.

Nors įprastai atliekama tik viena Dieninė valanda (geriausia vidudienį), bet šiuo metu, turint daugiau laiko, galima atlikti visas tris Dienines valandas (toks paprotys įsigalėjo dėl Tertuliono klaidos), kurios įprastos kontepliatyviuose vienuolynuose, prisimenant Jėzaus kančios valandas (žr. Mk 15, 25. 33–34), kas aktualu gavėnioje. Po jų arba prieš jas, norintys gali kalbėti rožinio skausminguosius slėpinius (pvz. ryte), vidudienį – Jėzaus maldą (žr. mūsų svetainę), o gailestingumo vainikėlį 15 val., kai kalba per Marijos radiją.

Tradicinės arba kanoninės Valandos būtų tokios (pastovumas, punktualumas, drausmingumas – tai vertingi bruožai), kurias galima koreguoti pagal aplinkybes (lankstumas irgi vertybė).

6 val. – Rytmetinė (tradiciškai atliekama saulei tekant; tiktų ir mums keliantis)

9 val. – Dieninė (Trečia valanda, kuri pavadinta Priešpiečio)

12 val. – Dieninė (Šešta valanda, kuri pavadinta Vidudienio)

15 val. – Dieninė (Devinta valanda, kuri pavadinta Pavakario)

18 val. – Vakarinė

21 val. – Naktinė

24 val. – Skaitinių valanda (dabar vadinama Aušrine, kurią galima atlikti bet kuriuo metu)

Mintis susimąstymui

Ar ne stebėtina, kad toks mažas tvarinėlis, kaip virusas – toks galingas, kad sustabdo automobilius, gamyklas, miestų ir net valstybių gyvenimą, lyg cunamis išjudina mases ir sukelia visuotinę isteriją bei paniką, finansinę bei humanitarinę krizę, kaip koks pedagogas keičia žmonių mąstyseną, elgseną, papročius, įstatymus etc. Stebėtina galia? Iš kur ji? Kas jam tai leido? Kodėl?

Tai ko negalėjo ir nepajėgė padaryti šviesiausi žmonijos protai, kurie įžvalgiai bei pranašiškai mąstė, kalbėjo ir net šaukte šaukė apie moralinėn, dvasinėn bedugnėn garmantį pasaulį, padarė jis, kuris sugebėjo sustabdyti žmoniją, kad ji šiuo gavėnios metu, kartu su Jėzumi išeitų į dykumą ir susimąstytų?… Žmonija sustojo, sukluso... Tik ar rimtai susimątė? Ar pamatė priežastis? Matysim…

O mes susimąstykim ir šį laiką išnaudokim dvasiniam augimui bei brandai.

Tai gal būt Dievo begalinio gailestingumo metas. Ką gali žinoti, gal tai pratybos bei repeticija prieš didesnius įvykius, kuriems esame ruošiami, kad kai ir tai nutiks, būtų bent šiek tiek lengviau.

Prieš kurį laiką kvietėme maldai, kad pasaulis būtų apsaugotas nuo atominio karo, kurio grėsmė tuo metu buvo labai išaugusi. Dėkui visiems, kurie meldėtės ir tebesimeldžiate šia svarbia (kai kam, rodos, nereikalinga, bauginančia ar iliuzine intencija). Melskitės ir nepaliaukite toliau, nors padėtis truputi pagerėjusi, nes jei tai nutiktų (pasaulis jau kelis kartus buvo ant susinaikinimo bedugnės krašto), tai dabartiniai išūkiai su kuriais susiduria žmonija būtų tik smulkmė…Dabar dar turime komunikacijos priemones, veikia aprūpinimo sistema, medicinos, saugumo ir kitos tarnybos etc. Nutrūko ir apribota tik tai, kas nėra būtini dalykai (grožio paslaugos, spa, pramogos, kelionės etc.), o dažnai ir labai nuodėmingi bei pražūtingi: girdyklos, kazino, naktiniai, striptizų klubai etc., tai ką seniai reikėjo riboti, drausti etc., bet nebuvo politinės valios bei drąsos.

Dejavome dėl imigracijos ir islamizacijos pavojų, bet neturėjome nei drąsos, nei ryžto tam pasipriešinti, o dabar, tas menkas tvarinėlis, bent laikinai sustabdė žmonių srautus, uždarė sienas etc.

Yra ir daugiau pozityvių dalykų bei teigiamų permainų ir tai daug svarbiau už galimus finansinius nuostolius. Ne taip jau blogai, jeigu teks susiveržti diržus, gyventi kukliau etc. – tai bus tik visokeriopa nauda ir fizinė, ir dvasinė.

Dažnai sakau: Krizė arba žlugdo arba ugdo – viskas priklauso nuo mūsų požiūrio bei laikysenos.

Dabartinę situaciją vieni laiko atsitiktinumu, kiti – aplaidumu, treti – dėsningumu, dar kiti – bausme. Kaip visada tokiais atvejais randasi tokių, kurie dėl visko kaltina Dievą ir piktžodžiauja, vietoj to, kad susimąstytų, atsiverstų ir atgailotų, kol dar laikas…

Tai geras laikas – tik išnaudokim atsivėrusias naujas galimybes gyventi tikėjimu, viltimi ir meile. Kiek daug erdvės krikščioniškam solidarumui, atjautai, tarpusavio pagalbai, herojiškai meilei.

Artėja svarbus pasirinkimo metas, net keletas svarbių balsavimų: Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai bei du referendumai (apie tai galite skaityti skyrelyje Atkreipkite dėmesį str. "Ruoškimės artėjantiems rinkimams"). Šiuo gavėnios metu melskime bei pasninkaukime, melsdami Šventosios Dvasios šviesos bei išminties apsisprendžiant bei pasirenkant rinkimuose, nes nuo to priklausys kokia bus Lietuva. Juk Šventoji Dvasia Sutvirtinimo sakramentu mus apdovanojo išminties bei supratimo, patarimo bei tvirtumo, pažinimo, maldingumo bei pagarbios baimės dvasia, kurios taip reikia pasirenkant.

Jėzus Alyvų darželyje sakė mokiniams, o mums byloja šiuo Gavėnios metu:

“Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“ (Lk 21, 36).

"Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėt į pagundą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“ (Mk 14, 38).

Taigi, budėkime, melskimės, pasninkaukime, domėkimės, dėmėkimės, pasirinkime bei apsispręskime!

Padėkime apsispręsti kitiems!

Praėjusių metų pradžioje vienas DELFI straipsnis privertė susimąstyti ir melsti istorijos bei amžinybės Viešpatį, kad saugotų pasaulį nuo susinaikinimo. Ačiū Dievui už ramius metus mūsų Tėvynėje, o jums visiems, kurie nelikote abejingi kvietimui – už maldą. Tačiau praėjus metams pasirodė dar nerimastingesnių žinių apie dar labiau priartėjusią galimą katastrofą, todėl norisi ir šiais metais pakviesti melstis.

Kaip pranešė DELFI remdamasis leidiniu „Bulletin of the Atomic Scientists“, simbolinė „Pasaulio pabaigos laikrodžio“ laikrodžio rodyklė pasukta dar 30 sekundžių į priekį ir labiausiai priartėta prie apokalipsės. Dabar jis rodo vos dvi minutes iki vidurnakčio, kaip 1953 m., kai JAV ir SSRS  intensyviai bandė atomines bombas. Sprendimą dėl laikrodžio rodomo laiko priima konkreti grupė asmenų, tarp kurių – įvairių pasaulio šalių fizikai ir ekologai. Žinoma, konsultuojamasi ir su rėmėjų taryba, į kurią įeina Nobelio premijos laureatai (apie tai daugiau rašoma kitame DELFI straipsnyje).

Kad žmonija priartėjo prie katastrofos nerimauja ir pop. Pranciškus, kuris skrydžio į Čilę metu žurnalistams dovanojo atvirutę, kuri, jo žodžiais tariant, “sujaudina daugiau nei tūkstančiai žodžių”. Joje užfiksuotas berniukas, nešantis savo broliuką ant pečių į krematoriumą po atominio sprogimo Nagasakyje 1945 m. (apie tai skaitykite Vatican Insider). Popiežiaus sakė žurnalistams: "Turiu baimės dėl atominio karo. Esame ant ribos”.

Melskimės, kad toji riba atsitolintų ir pasaulis t. y. visa žmonija, ypač galingieji bei įtakingieji, atsiverstų bei įtikėtų ir taip apsaugotų jį nuo siaubingos katastrofos, o žmoniją nuo karo baisumų bei kančių. Nelikime abejingi, bet ištvermingai bei karštai melskimės, uoliai apaštalaukime, įtraukdami į maldą kuo daugiau žmonių (įvairiais būdais dalinkimės šia nerimastinga žinia ir maldos intencija), pasninkaukime, ypač būsimos gavėnios metu, keiskime savo gyvenimą, vis labiau atsiduodami Kristui bei ištikimai sekdami Jį, laikydamiesi Jo mokymo bei neprisidėdami prie nevaisingų tamsos darbų (Ef 5, 11).

Prisiminkime LAIŠKO DIOGNETUI /parašytas graikiškai, nežinomo autoriaus, tikriausiai II a./ žodžius:

Žodžiu, kas yra kūnui siela, tas pasauliui – krikščionys. Siela pasklidus po visus kūno narius, o krikščionys – po pasaulio miestus. Siela gyvena kūne, bet nėra iš kūno, ir krikščionys gyvena pasaulyje, bet nėra iš pasaulio. Kaip neregimoji siela užsklęsta regimame kūne, taip ir krikščionys, pasaulyje gyvendami, yra regimi, bet jų maldingumas nematomas. Kūnas nekenčia sielos ir kovoja su ja, nepatyręs jokios neteisybės – mat ši draudžia jam mėgautis smagumais. Ir krikščionių pasaulis nekenčia, jokios neteisybės nepatyręs, vien todėl, kad jie priešinasi malonumams. Siela myli kūną, kuris jos nekenčia, myli ir jo narius, taip ir krikščionys myli savo nekentėjus. Siela užsklęsta kūne, bet palaiko kūną, ir krikščionys laikomi pasaulyje tarsi kaliniai, bet pasaulis jais laikosi. Nemirtinga siela gyvena mirtingame būste, ir krikščionys, apsistoję nepatvarume, laukia dangaus negendamybės. Siela, nelepinama valgiu ir gėrimu, stiprėja, taip ir krikščionys engiami kasdien gausėja. Dievas pastatė juos mūšio rikiuotėje, iš kurios nevalia jiems trauktis.

P. S. Norintys būti toje rikiuotėje ne vieni (dabar, kol tai nenutiko – melstis, apaštalauti, darbuotis bei ruoštis išbandymams, o tam nutikus – pakelti drauge vargus bei sunkumus ir išstovėti net didžiausių audrų metu, jei teks), junkitės prie mūsų bendruomenės .

2014 Vatikano radijas perdavė pakistanietės, krikščionės Asia Bibi, 2009 m. apkaltintos pranašo Mahometo įžeidimu ir už tai nuteistos mirties bausme prašymą melstis už ją. Ji tiki maldos galia, kurios dėka tikisi sulaukti dienos, kai vėl galės džiaugtis laisve.

2018 04 24 Vatican Insider vėl perdavė šios moters, kuri jau keletą metų kalinama, nuteista mirčiai, prašymą, kartu su ja melstis ir pasninkauti šį penktadienį 2018 04 27 d., nes tą dieną vyks jos bylos peržiūrėjimas.

Nelikime abejingi kilnios bei tvirtos moters, krikščionės, trokštančios sugrįžti į savo šeimą bei bendruomenę, šauksmui ir dažnai ją prisiminkime savo maldose, o šį penktadienį pasninkaukime už jos išlaisvinimą.

Kviečiame atsiliepti į Vilniaus arkivyskupo G. Grušo kvietimą melstis už 2015 m. sausio 10 d., Vilniaus LITEXPO rūmuose, vyksiantį šeimos festivalį – Šeimadienis. Melskime, kad šioje šventėje dalyvautų kuo gausesnis šeimų bei pavienių žmonių, ypač jaunų bei atitolusių nuo Bažnyčios, indeferentų etc., skaičius, kad Šventoji Dvasia paliestų kiekvieno dalyvio širdį ir pažadintų, atgaivintų bei sustiprintų tikėjimą.

Mieli Broliai Kunigai, Popiežius Pranciškus sekmadienį, rugsėjo 28-ąją, kviečia visų vyskupijų ir parapijų tikinčiuosius ir vienuolių bendruomenes melstis už neeilinę Vyskupų Sinodo asamblėją, kuri vyks Vatikane spalio 5–19 dienomis. Asamblėjos tema: „Šeimų sielovados iššūkiai evangelizacijos kontekste“.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas nuoširdžiai kviečia visų parapijų ir rektoratų dvasininkus rugsėjo 28-ąją per visas šv. Mišias po Komunijos maldos perskaityti šią popiežiaus Pranciškaus maldą:

Jėzau, Marija ir Juozapai, jumyse kontempliuojame tikrosios meilės spindesį ir į jus pasitikėdami kreipiamės. Šventoji Nazareto šeima, padaryk, kad ir mūsų šeimos būtų bendrystės ir maldos vietos, Evangelijos mokyklos, mažos namų Bažnyčios. Šventoji Nazareto šeima, šeimose niekada tenebūna smurto, svetimumo ir nesantaikos; kas buvo sužeistas ar papiktintas, greitai tesulaukia paguodos ir tepagyja. Šventoji Nazareto šeima, būsimasis Vyskupų sinodas teatnaujina šeimos šventumo ir neišardomumo suvokimą, tepadeda matyti šeimoje atsispindinčių Dievo sumanymų grožį. Jėzau, Marija ir Juozapai, išgirskite, išklausykite mūsų maldavimą, Amen.

P. S. Šia intencija (galima pasinaudoti aukščiau nurodyta malda) melskimės kasdien iki neeilinės Vyskupų Sinodo asamblėjos pabaigos spalio 19 dieną.

Kaip praneša vesti.ru, vienas Rusijos gynybos koordinatorius siūlo karinę šalies doktriną papildyti straipsniu leisiančiu prevencinį smūgį branduoliniu ginklu. Taigi, ar pasaulis neartėja prie laiko, kai bus atidarytas bedugnės šulinys, eidami iš proto ir įteisindami amoralius dalykus – Vakarai vienus, o Rytai kitus? Kur visa tai veda – akivaizdu (plg. Apr 9, 1–21).

Melskimės, kad sumaterialėjęs bei subedievėjęs pasaulis prablaivėtų ir nesiristų susinaikinimo bedugnėn.

Gerbiamieji, kaip žinoma, šį sekmadienį (birželio 8 d.) Vatikane įvyks maldos už taiką susitikimas (apie jį plačiau galite skaityti Vatikano radijo svetainėje), į kurį popiežius Pranciškus, prieš porą savaičių lankydamasis Šventoje Žemėje, pakvietė Izraelio ir Palestinos prezidentus Shimoną Peresą ir Mahmoudą Abbasą. Artėjant šiam susitikimui, popiežius prašo viso pasaulio tikinčiųjų karštai melstis, kad Dievas suteiktų Jėzaus žemei tą taiką, kurią skelbė angelai Jo gimimo proga.

Perduodame šį Šventojo Tėvo prašymą ir kartu raginame sekmadienio pamaldose tikinčiuosius pakviesti asmeniškai melstis šia popiežiaus intencija, o taip pat siūlome visuotinės maldos metu melstis tokiu maldavimu:

Viešpatie, duok taiką Šventajai Žemei – Jėzaus žemei, kuri yra ypatingai brangi kiekvienam krikščioniui, o taip pat ir judėjams bei musulmonams, su kuriais garbiname Tave – vieną gailestingąjį Dievą – Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievą. Duok, kad Šventosios Žemės gyventojai galėtų džiaugtis taika ir ramybe, kurią angelai skelbė Jėzui gimus.

P. S. Paaštrėjus konfliktui Gazos ruože popiežius ragina ir toliau melstis už taiką Šventojoje Žemėje. 

Kaip rašo LSN ir Vatikano radijas, 8 mėnesį nėščia, 27 metų Sudano krikščionė Meriam Yahia Ibrahim, islamistų nuteista pakarti už tai, kad priėmė krikščionišką tikėjimą ir, nors žiauriai verčiama, nežada jo išsižadėti. Melskimės už ją ir visus kitus, kurie persekiojami ir kenčia ar net miršta už tikėjimą į Jėzų Kristų.

P. S. Dėkojame Dievui už išklausytas maldas, nes, kaip praneša Vatikano radijas, Meriam Yehya Ibrahim buvo išlaisvinta ir ją priėmė popiežius Pranciškus.

Dabar labai reikia melstis už krikščionis Irake, nes kaip praneša Vatikano radijas iš Mosulo traukiasi paskutiniai krikščionys (vietinis vyskupas praneša apie sunaikintą vyskupiją). Popiežius Pranciškus užjaučia iš namų varomus krikščionis Irake ir kviečia už juos melstis.

Brangūs Broliai ir Seserys Kristuje,
 
Dėkojame  Dievui ir džiaugiamės, kad Europos Sąjunga, nors ir gėdinga persvara, atsilaikė prieš Estrelos užmačias, bet esame sunerimę, kad Lunacek projektas buvo priimtas didele balsų persvara, todėl dabar tas Damoklo kardas dar kabo virš kiekvienos valstybės, tuo pačiu ir Lietuvos. Šito pavojaus akivaizdoje mes, kaip anuomet apaštalai į Jėzaus klausimą: „Ar ir jūs mane paliksite?“ – atsakome: „Viešpatie,  pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.“
Visą viltį sudėdami į Dievo rankas, mes kreipiamės į Jus, išrinktieji Viešpaties tarnai, nes paties Jėzaus paskyrimu Jūs esate maldos kalnai, užpildantys nuo Dievo nutolusio pasaulio slėnius. Todėl nuoširdžiai prašome Jus išnaudoti tą Jums padovanotą galimybę ir melsti Aukščiausiąjį, kad Lietuvos Respublikos Seimas vadovautųsi krikščioniškomis vertybėmis rengiant ir svarstant Konstitucijos 38 straipsnio pataisą už tradicinę šeimą (vyro ir moters santuoką) bei „Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymą“.
Kviečiame melstis kartu vienoje dvasioje devyndienį – Šv. Juozapo litaniją kovo 16–24 dienomis (baigiant Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai šventės išvakarėse).               
Dėkojame Jums, brangūs Broliai ir Seserys, už Jūsų maldos ir aukos indėlį, kartu pridėdami ir savo „našlės skatiką“.
 
Kauno Arkikatedros parapijos grupė Už gyvybę 
 
Svetainės redakcijos prierašas. Pritariame šiai iniciatyvai ir kviečiame prisidėti prie jos.

PRIDEDAMA:

LR Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJOS 38 STRAIPSNIO

papildymo ir pakeitimo

ĮSTATYMAS

2013  m.                        d. Nr.

Vilnius

(Žin., 1992, Nr. 33-1014)

1 straipsnis. 38 straipsnio papildymas ir pakeitimas

Papildyti ir pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,38 straipsnis

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

Šeima sukuriama sudarius santuoką.

Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją.

Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.

Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teikia Seimo nariai:

1. Rimantas Jonas Dagys
2. Rima Baškienė
3. Rita Tamašunienė
4. Algimantas Dumbrava
5. Kęstutis Bartkevičius
6. Jolita Vaickienė
7. Vytautas Kamblevičius
8. Petras Gražulis
9. Vanda Kravčionok
10. Jaroslav Narkevič
11. Irina Rozova
12. Michal Mackevič
13. Leonard Talmont
14. Aurelija Stancikienė
15. Valdas Vasiliauskas
16. Jonas Varkala
17. Povilas Urbšys
18. Remigijus Ačas
19. Mečislovas Zasčiurinskas 
20. Valentinas Bukauskas
21. Remigijus Žemaitaitis
22. Petras Čimbaras
23. Petras Narkevičius
24. Larisa Dmitrijeva
25. Sergej Dmitrijev
26. Sergej Ursul
27. Valerijus Simulik
28. Edvardas Žakaris
29. Gediminas Jakavonis
30. Jonas Kondrotas 
31. Vilija Filipovičienė
32. Zita Žvikienė
33. Raimundas Paliukas
34. Darius Ulickas
35. Ričardas Sargūnas
36. Aleksandras Zeltinis
37. Arvydas Mockus (atšaukė parašą 2013-11-26)
38. Audronė Pitrėnienė
39. Dangutė Mikutienė
40. Kęstas Komskis
41. Zbignev Jedinskij
42. Bronius Bradauskas
43. Bronius Pauža
44. Albinas Mitrulevičius
45. Valentinas Stundys
46. Audronius Ažubalis
47. Andrius Kubilius
48. Rasa Juknevičienė
49. Vytautas Juozapaitis
50. Arimantas Dumčius
51. Stasys Šedbaras
52. Sergejus Jovaiša
53. Kazys Starkevičius
54. Rytas Kupčinskas
55. Vida Marija Čigriejienė
56. Kazimieras Kuzminskas
57. Antanas Matulas
58. Pranas Žeimys
59. Mantas Adomėnas
60. Algis Strelčiūnas
61. Vincė Vaidevutė Margevičienė
62. Donatas Jankauskas
63. Vitalijus Gailius
64. Paulius Saudargas
65. Arvydas Vidžiūnas
66. Vilija Aleknaitė Abramikienė
67. Edmundas Jonyla
68. Kristina Miškinienė
69. Alma Monkauskaitė
70. Povilas Gylys
71. Virginija Baltraitienė
72. Viktoras Fiodorovas
73. Valdas Skarbalius
74. Vytautas Saulis
75. Algimantas Salamakinas
76. Kazys Grybauskas
77. Liutautas Kazlavickas
78. Gintautas Mikolaitis
79. Andrius Palionis
80. Juzef Kvetkovskij
81. Raminta Popovienė
82. Milda Petrauskienė
83. Domas Petrulis
84. Arūnas Dudėnas
85. Irena Degutienė
86. Jurgis Razma
87. Kęstutis Masiulis
88. Dainius Kreivys
89. Arvydas Anušauskas
90. Agnė Bilotaitė
91. Mindaugas Bastys
92. Vytautas Gapšys
93. Kęstutis Daukšys
94. Algirdas Patackas
95. Raimundas Markauskas
96. Darius Petrošius
97. Antanas Nesteckis
98. Naglis Puteikis
99. Valentinas Mazuronis
100. Loreta Graužinienė
101. Dalia Teišerskytė
102. Eugenijus Gentvilas
103. Egidijus Vareikis
104. Artūras Skardžius
105. Vitalija Vonžutaitė
106. Viktoras Uspaskich
107. Emanuelis Zingeris
108. Šarūnas Birutis

Lietuvos Respublikos „Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos“ įstatymo projektas

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVYBĖS PRENATALINĖJE FAZĖJE APSAUGOS

ĮSTATYMAS

2013 m.                      d. Nr.

Vilnius

            1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Pripažįstant, kad žmogaus teisė į gyvybę yra svarbiausia prigimtinė teisė, kad teisę į gyvybę saugo įstatymas, o rūpinimasis gyvybe ir sveikata – viena pagrindinių valstybės, visuomenės ir piliečių pareigų, šis įstatymas reglamentuoja teisę į gyvybę jos prenatalinėje fazėje. Taip pat nustato atsakomybę už įstatymo nesilaikymą.

2. Kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų normos, nustatančios vaiko prenatalinėje fazėje apsaugą, taikomos tiek kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas.

2 straipsnis. Pagrindiniai gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos principai

1. Žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo.

2. Visi klausimai, susiję su gyvybės prenatalinėje fazėje apsauga, privalo būti sprendžiami, teikiant prioritetą vaiko prenatalinėje fazėje teisėms, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Gyvybė prenatalinėje fazėje – gyvybė iki gimimo.

2. Vaikas prenatalinėje fazėje – pradėtas, bet dar negimęs vaikas.

3. Nėštumo nutraukimas – gyvybės prenatalinėje fazėje nutraukimas.

4 straipsnis. Vaiko prenatalinėje fazėje ir nėščių moterų globos organizavimas

1. Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos bei vietos savivaldos institucijos savo kompetencijų ribose privalo:

1) užtikrinti nėščių moterų ir vaiko prenatalinėje fazėje medicininę, socialinę ir teisinę globą;

2) teikti materialinę pagalbą ir globą nėščioms moterims, kurių materialinės sąlygos yra sunkios;

3) sudaryti galimybes gauti išsamią informaciją apie nėščių moterų, motinų, tėvų bei jų vaikų teises, pašalpas ir išmokas, taip pat informaciją apie institucijas ir organizacijas, padedančias spręsti psichologines ir socialines problemas bei užsiimančias įvaikinimo klausimais.

2. Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos bei vietos savivaldos institucijos skatina ir remia savanorišką visuomeninių organizacijų, tradicinių bei valstybės pripažintų religinių bendruomenių veiklą, bažnyčioms ir tikėjimų bendrijoms bei visuomeninėms organizacijoms, kurios organizuojant nėščių moterų globą, steigiant šeimynas, nevyriausybines vaikų globos institucijas ar teikiant pagalbą įvaikinant vaikus.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos globos ir pagalbos formas ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų bendradarbiavimą koordinuoja Vyriausybė ir savivaldybių tarybos.

5 straipsnis. Mokymo apie gyvybę prenatalinėje fazėje organizavimas

1. Visų mokyklų, ypač bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, ugdymo programose privalo būti numatytas švietimas apie žmogaus lytinį gyvenimą, sąmoningą ir atsakingą tėvystę, šeimos vertybes, gyvybę prenatalinėje fazėje bei žmogaus gimimą.

2. Švietimo ir mokslo ministerija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dalykų ugdymo programose mokymo tvarką, organizuoja mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų rengimą, jų kvalifikacijos tobulinimą šiais klausimais.

6 straipsnis. Nėštumo nutraukimo sąlygos

1. Nutraukti nėštumą gali tik gydytojas, kai:

1)      nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai;

2) yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų.

2. Nutraukti nėštumą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju leidžiama, jeigu nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau nei 12 savaičių.

3. Visais atvejais gydytojas nutraukia nėštumą ligoninėje.

4. Nėštumui nutraukti reikia rašytinio moters sutikimo. Jeigu moteris yra nepilnametė arba neveiksni, taip pat būtinas vieno iš tėvų ar jos įstatyminio atstovo rašytinis sutikimas. Jeigu nėra įstatyminio atstovo, nėštumui nutraukti reikalingas teismo sutikimas. Kai nepilnametė jaunesnė nei 14 metų, nėštumui nutraukti reikia teismo sutikimo, o nepilnametė šiuo atveju turi teisę pareikšti savo nuomonę. Jeigu moteris yra neveiksni, nėštumui nutraukti reikia teismo sutikimo, o moteris šiuo atveju turi teisę pareikšti savo nuomonę, nebent, jeigu to padaryti neįmanoma dėl jos psichinės sveikatos būklės.

5. Atitikimą šio straipsnio 1 dalies 1 punktui nurodytoms aplinkybėms konstatuoja kitas gydytojas, nei atliekantis nėštumo nutraukimą, išskyrus atvejį, kai nėštumas tiesiogiai gresia moters gyvybei. Atitikimą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai sąlygai nustato prokuroras.

6. Nėštumo nutraukimo operacijų atlikimo tvarką ir reikalavimus gydytojams, turintiems teisę nutraukti nėštumą, nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

7 straipsnis. Socialinės garantijos

Moterims, turinčioms teisę gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, taip pat kontraindikuotino nėštumo nutraukimo atvejais nėštumo nutraukimo operacijos atliekamos nemokamai.

8 straipsnis. Informacijos konfidencialumas

Informacija apie moters nėštumo nutraukimą yra konfidenciali. Tokią informaciją turinčios asmenys privalo užtikrinti jos konfidencialumą.

9 straipsnis. Vaiko prenatalinėje fazėje turtinės ir asmeninės neturtinės teisės

Vaikas prenatalinėje fazėje turi visas civilinės teisės saugomas turtines ir asmenines neturtines teises, tačiau turtinės teisės ir pareigos jam atsiranda nuo gimimo momento.

10 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Pažeidę šį įstatymą asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2014 m. sausio 1 d.

12 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai

Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos valstybės institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina ar pakeičia šiam įstatymui įgyvendinti būtinus lydimuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teikia Seimo nariai:

Zbignev Jedinskij

Leonard Talmont

Rita Tamašunienė

Jaroslav Narkevič

Vanda Kravčionok

Juzef Kvetkovskij

Kęstutis Daukšys

Michal Mackevič

Algirdas Patackas

Lietuvos Vyskupų Konferencijos išplatinta žinia

SOLIDARIZUOJAMĖS SU UKRAINOS ŽMONĖMIS

Ukraina – viena seniausių krikščioniškų valstybių Rytų Europoje – šiandien vėl yra pasaulio visuomenės dėmesio centre. Šios šalies žmonės drąsiai kelia savo balsą ir prašo būti išgirsti. Lietuvos vyskupai maldoje solidarizuojasi su Ukrainos piliečių troškimu gyventi laisvoje, nepriklausomoje ir demokratiškoje Ukrainos valstybėje, kurioje vadovaujamasi europietiškais krikščioniškais principais. Remiame Ukrainos piliečių laisvės troškimą ir kviečiame visus Lietuvos tikinčiuosius jungtis į maldą, solidarizuojantis su Ukrainos žmonėmis.

Lietuvos vyskupai 2013 m. gruodžio 13 d.

P. S. Atsižvelgdami į paaštrėjusią padėti Ukrainoje, Lietuvos vyskupai vėl išplatino kreipimasi ir dar kartą pakvietė maldai, kuriai nesykį kvietė ir vėl kviečia popiežius Pranciškus.

Kviečiame visus svetainės lankytojus atsiliepti į šį Popiežiaus bei Lietuvos vyskupų kvietimą ir solidariai melstis už ukrainiečių  tautą.

Kaip paskelbė visi didesni internetiniai dienraščiai (žr. Bernardinai.lt), balandžio 5 d. popiežius Pranciškus priėmė kardinolo Audrio Juozo Bačkio atsistatydinimą iš Vilniaus arkivyskupo pareigų (pagal Kanonų teisės kodekso 401 kan. § 1) ir naujuoju Vilniaus arkivyskupu paskyrė vyskupą Gintarą Grušą, perkeldamas jį iš Lietuvos kariuomenės ordinaro pareigų.

Siūlome perskaityti naujojo Vilniaus Arkivyskupo pareiškimą (pateikiamas žemiau) ir malda lydėti naująjį arkivyskupijos ganytoją, kaip jis pats to prašo pareiškime.

2013 m. balandžio 5 d.

Naujai paskirto Vilniaus Arkivyskupo Metropolito Gintaro Grušo pareiškimas

Šiandien popiežius Pranciškus paskyrė mane Vilniaus Arkivyskupu Metropolitu. Sujaundino dėmesys Lietuvai, kad po paskyrimo savo įpėdinio Buenos Aires arkivyskupijoje, esu antrasis šio popiežiaus paskirtas vyskupas. Priimu šį naują siuntimą su tuo pačiu klusnumu ir viltimi, kaip esu priėmęs visus ankstesnius Viešpaties siuntimus pašaukimo kelyje, nes Viešpats mūsų niekada neapleidžia. Nuo pirmo karto kai sąmoningai supratau ir priėmiau Viešpaties kvietimą sekti Jį kunigystės keliu, siekiau pakartoti savo “Taip” kiekviename naujame ir nuostabiame pašaukimo posukyje – ar tai prieš 20 metų rengdamas Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje, ar vadovaudamas Vilniaus kunigų seminarijai, ar tarnaudamas Lietuvos Vyskupų Konferencijos Generalinio sekretoriaus pareigose, ar būdamas Lietuvos Kariuomenės Ordinaru.

Vilniaus arkivyskupija, kaip ir visa Lietuva, turėjo garbingą, bet dažnai ir skausmingą istoriją. Pastaruosius 21 metus, jai vadovaujant J.Em. Kardinolui A. J. Bačkiui, įvykdyti milžiniški darbai, atstatant pagrindines bažnytines struktūras, padedant vyskupijai ir Bažnyčiai visoje Lietuvoje atsigauti po ilgų komunistinės sistemos persekiojimo metų, kuriuose Vilniaus ganytojas arkivysk. Julijonas Steponavičius 25 metus buvo priverstas gyventi vidinėje tremtyje, atskirtas nuo savo vyskupijos ir savo tikinčiųjų. Kardinolo atliktuose darbuose aiškiai atsispindi Viešpaties vedimas, ir jis palieka vyskupiją žymiai tvirtesnę negu jinai buvo prieš du dešimtmečius. Esu jam dėkingas už pakvietimą darbuotis Lietuvoje, už visus tris kunigystės laipsnių šventimus, kuriuos gavau per jo rankas Vilniaus Arkikatedroje, bei už visą tėvišką rūpestį ir globą, ne tik man, bet ir visai Arkivyskupijai.

Šie metai, Tikėjimo metai, toliau kviečia mus visus irtis į tikėjimo gelmes, ne tik tam kad geriau pažintume mūsų tikėjimą, bet kad juo gyventumėm. Naujasis popiežius Pranciškus laimėjo mūsų širdis savo žmogišku nuoširdumu bei gyvai išreikštu tikėjimu. Jo pavyzdys kviečia mus visus į gilesnį atsinaujinimą – vyskupus, kunigus, vienuolius, vienuoles ir pasauliečius. Naujoji evangelizacija - tai kasdien giliau gyventi gyvenimą santykyje su Kristumi ir padėti kitiems jį atrasti – asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime.

Brangūs Vilniaus Arkivyskupijos tikintieji ir visi šios teritorijos gyventojai, Šv. Tėvo paskirtas į šias pareigas sieksiu aprėpti visus, ir kviečiu Jus kartu žengti kuriant tą vienybę, dėl kurios Kristus meldėsi Paskutinės Vakarienės metu. Čia bus reikalingas Šv. Dvasios vedimas, kad mes visi kartu malda ir darbu galėtumėm įveikti tautinius, ekonominius, politinių požiūrių skirtumus bei savanaudiškumo pagundas, o dalindamiesi savo talentais ir kryžiais atsinaujintumėm patys ir atnaujintumėm vietinę Bažnyčią ir visuomenę.

Ši žinia mus pasiekia bešvenčiant Velykų savaitę ir besirengiant Dievo Gailestingumo sekmadieniui. Todėl kviečiu visus atverti savo širdis Kristui, Dievo Gailestingumui. Nebijokime dalintis Kristaus Žinia savo šeimose, su savo kaimynais ir kolegomis – priimti Dievo Gailestingumą ir patiems būti gailestingiems. Tik taip sugebėsime sukurti visuomenę kokios norime, kurioje neapsiribojame kvietimu toleruoti - tai yra, pakęsti - vieni kitus, bet kviečiame remtis Kristaus įsakymu mylėti vieni kitus, kaip Jis mus mylėjo.

Priimdamas šią tarnystę Jūsų naudai ir ją pradėdamas prašau jūsų visų maldų. Vilniaus Arkivyskupo pareigas pradėsiu vykdyti Šv. Jurgio, Vilniaus Arkivyskupijos globėjo, šventėje su iškilmingom ingreso šv. Mišiom Vilniaus arkikatedroje balandžio 23 d., 12 val. Kviečiu dalyvauti atstovus iš visų arkivyskupijos parapijų, vienuolynų, judėjimų, vyskupijoje veikiančių pastoracinių centrų, katalikiškų mokyklų – kad tai būtų tikrai mūsų visų, visos Arkivyskupijos šventė. Prašau, kad tie, kurie negalės asmeniškai dalyvauti, ypač ligoniai, lydėtų savo malda.

Telydi, telaimina ir tesuvienija mus Gailestingasis Dievas.

+ Gintaras Grušas

Vilniaus Arkivyskupas Metropolitas nominatas

Vatikano radijas pateikia duomenis apie krikščionių persekiojimą pasaulyje. Šiaurės Korėja dešimtą kartą iš eilės užėmė pirmąją vietą tarp šalių, kuriose labiausiai persekiojami krikščionys. DELFI.lt straipsnyje siūlome perskaityti Monikos Griebeler interviu su festivalyje „Kino pavasaris“ rodomo filmo „Lageris Nr. 14“ režisieriumi Marco Wiese (gal netgi pažiūrėti filmą) ir sužinoti, kokia pabėgimo iš Šiaurės Korėjos lagerio kaina ir kodėl auka ilgisi žemės pragaro bei nori pabėgti iš „civilizuoto“ Vakarų pasaulio?

Melskimės už visas žemiškojo pragaro aukas, prašydami Viešpatį, kad kuo greičiau jas išvaduotų iš jo ir užgydytų jų sielų žaizdas (taip pat ir mūsų, kurie dar taip neseniai gyvenome panašiame „rojuje“), o „civilizuotam“ pasauliui, kuriame gausėja savižudžių gretos (Lietuva irgi viena iš pirmaujančių pasaulyje) dėl vidinės dvasinės tušumos, gimstančios tolstant nuo Dievo, melskime, kad atrastų tikėjimo – atveriančio kelią į Gyvenimą – grožį, palaimą bei jėgą, suteikiančią gyvenimo bei kančios prasmę, padedančią įveikti išbandymus, sunkumus bei depresijas.

Kaip šiandien praneša visos pasaulio agentūros, popiežius Benediktas XVI pranešė apie savo atsistatydinimą iš pareigų nuo vasario 28 d. 21 val. Lietuvos laiku. Tai netikėta žinia, nes paskutinis popiežius, kuris atsistatydino 1415 metais, norėdamas išspręsti tuometinę krizę, buvo popiežius Grigalius XII. Kaip pranešama, iki kovo mėnesio vidurio turi įvykti kardinolų konklava, kuri rinks naujajį popiežių.

Šią neeilinę Bažnyčios ir pasaulio istorijos akimirką melskimės už dabartinį popiežių Benediktą XVI, dėkodami Dievui už jo tarnystę, būsimąją konklavą ir naujojo popiežiaus rinkimus. Melskime Šventosios Dvasios šviesos konklavos dalyviams, kad per juos pasireikštų Dievo valia, renkant naująjį popiežių, kuris bus 266-uoju Apaštalo Petro soste.

Kaip praneša Vatikano radijas (žr. straipsnį), besiremiantis tarpkonfesinės organizacijos „Open doors“ duomenimis, kai kuriose šalyse, tarp kurių pirmauja Šiaurės Korėja, krikščionys gali praktikuoti savo tikėjimą tik slapstydamiesi, t. y. pogrindyje, ir labai sunkiomis sąlygomis, gyvena nuolatiniame pavojuje, nes gali būti suimti, įkalinti arba nužudyti. Šiaurės Korėjos darbo stovyklose uždaryta nuo 50000 iki 70000 krikščionių, t. y. maždaug ketvirtadalis krašto krikščionių.

Kitame straipsnyje rašoma apie nevyriausybinės organizacijos „China Aid“ paviešintą dokumentą, kuriame Kinijos komunistų partijos centro komitetas pateikia direktyvas šalies universitetams priešintis krikščionybės plitimui.

Romoje veikianti tarptautinė katalikiška žinių agentūra „Fides“ (žr. Vatikano radijo pranešimą) praneša apie praėjusiais metais nužudytus pastoracijos darbuotojus, mirusius ne natūralia mirtimi, o nužudytus smurtiniu būdu. Jų žiniomis, 2012 metais buvo nužudyta 12 pastoracijos darbuotojų – dešimt kunigų, viena vienuolė ir viena pasaulietė.

Kaip pranešė Vatikano radijas, Nigerijos krikščionių bendruomenė paskutinį 2012-ųjų sekmadienį patyrė baisų smurtą. Gruodžio 30 d. buvo nužudyta penkiolika Musario kaimo krikščionių krašto šiaurės rytų regione. Penkiolika krikščionių buvo nužudyti perpjaunant jiems gerkles.

Taigi, mūsų tikėjimo broliai ir seserys pasaulyje patiria įvairiausio pobūdžio persekiojimų bei smurtinių išpuolių – nuo brutalių bei kruvinų, kaip Nigerijoje, iki subtilių bei teisinių, kokių būna civilizuotuose kraštuose (žr. publikaciją apie kelionės įspūdžius po „tolerantiškąją“ Švediją) ir pas mus.

Šiais Tikėjimo metais tai mus teįpareigos labiau branginti tikėjimą bei stengtis jį geriau pažinti, uoliau ir drąsiau jį skelbti bei liudyti kasdienybėje, ginti dvasines bei moralines vertybes nuo bandymų jas teisiškai riboti ar netgi išstumti iš visuomenės gyvenimo, nežabotai propaguojant amoralius papročius bei nuodėmingą gyvenimo būdą ir jį įteisinant įstatymais. Solidarizuokimės su persekiojamais tikėjimo broliais seserimis visame pasaulyje ir karštai melskimės už įvairiai persekiojamus geros valios žmones, burkimės bei junkimės į gyvas krikščioniškas bendruomenes, organizacijas, sąjūdžius etc. ir telkime savo jėgas, prisimindami liaudies išmintį: „Vienas lauke – ne karys!“

P. S. Norintys turėti dvasinių tikėjimo bičiulių bei bendražygių galite prisidėti prie mūsų (stengiamės gyventi visu tuo, kuo aukščiau pateiktame paraginime kviečiame gyventi ir kitus), kreipkitės į bet kurį jums pažįstamą mūsų bendruomenės narį ar jos vadovą kun. Eitvydą, kurį galite rasti zakristijoje, tuoj pat po Mišių Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje.

Reaguodami į būsimą šventvagišką išpuolį, planuojamą įvykdyti Nacionaliniame dramos teatre, apie kurį rašo visa žiniasklaida, ir atsiliepdami į Vilniaus arkivyskupo kard. A. J. Bačkio bei generalvikaro vysk. A. Poniškaičio raginimą krikščioniškai bei įstatymiškai tam priešintis, kviečiame:

Šiandien, pirmąjį mėnesio ketvirtadienį, į Švč. Sakramento adoraciją po 17.30 val. šv. Mišių Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Jos metu pačiu kilniausiu būdu pagerbsime Švenčiausiąjį Viešpaties Veidą ir atliepsime į jo kvietimą blogį nugalėti gerumu.

Kaip skelbia bernardinai.lt, šeštadienį, 18 val., organizuojama protesto akcija (visa širdimi ją palaikome) prie Nacionalinio dramos teatro Vilniuje, Gedimino prospekte, į kurią kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai išreikšti savo protestą prieš šventvagystę spektaklyje, kuriame naudojamas Viešpaties Veido atvaizdas.

Kadangi mūsų bendruomenė ir jos vadovas kun. Eitvydas yra įsipareigoję melstis bei giedoti šeštadienių vakarais Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, todėl beveik tuo pačiu metu, kai vyks akcija, kaip įprasta šeštadieniais Spalio mėn., 17 val. melsimės Rožinio malda, o 17.30 val. bendruomenės mišiose (tą sutapimą priimame kaip Dievo valios apsireiškimą, rodantį mums, kokiu būdu mūsų bendruomenė yra pašaukta atliepti į piktojo išpuolius).

Esame tie, kurie tikime maldos galia, nes ne kartą patyrėme gelbstinčią nuo pikto bei nugalinčią blogį Viešpaties malonės jėgą, be kurios visoks žmogiškas veikimas, kuris irgi būtinas bei reikalingas (kas sugeba, rašo laiškus institucijoms, reiškia savo nuomonę diskusijose, dalyvauja akcijose etc.) yra bevaisis.

Sekmadienį kviečiame drauge su mumis leistis į maldingą kelionę (žr. mūsų svetainės skelbimą apie išvyką į Guronis) ir ten visiems kartu pasimelsti Rožinio malda bei šv. Mišiose už tuos, kurie "nežino, ką daro".

Šeštadienio bei sekmadienio Mišiose melsimės už tautiečių sąmoningumą būsimuose Seimo rinkimuose, kad jie nebalsuotų už įvairaus plauko liberalus, kurie griauna tautos moralę, dorą bei patriotiškumą ir propaguoja beribį liberalizmą, ateistinį materializmą, nuodėmingą homoseksualizmą, laukinį kapitalizmą, pseudokultūrą etc.

Birželio 12 d. 20 val. Kauno „Žalgirio“ arenoje koncertuos rokeris satanistas Marilyn Manson.

Jo muzika persmelkta nevilties, smurto, mirties dvasios.

Kviečiame visus geros valios žmones nuo šios akimirkos jungtis į bendrą maldos akciją „Už Tikėjimą, už Viltį, už Meilę“. Koncerto dieną, birželio 12-ąją, kas tik galime, skirkime laiko Švenčiausiojo Sakramento adoracijai.
Malda išpažinkime savo tikėjimą. Neleiskime, kad mums diktuotų baimės, neapykantos, mirties kultūra. Nugalėkime blogį gėriu!

Dievo Meilėje, su malda,
Nacionalinė Egzorcistų asociacija,
Paštuvos seserys karmelitės,
Seserys Širdietės

P. S. Prie maldos jungiamės ir mes bei kviečiame prisijungti ir kitus.

Birželio 1 dieną į Dangaus Tėvo namus iškeliavo

Vyskupas Juozas TUNAITIS

Vilniaus arkivyskupijos vyskupas emeritas

Velionis bus pašarvotas birželio 2 dieną Vilniaus arkikatedros šv. Kazimiero koplyčioje.

Laidotuvių Šv. Mišios – birželio 4 dieną (pirmadienį), 12 val. Vilniaus arkikatedroje.

Atsižvelgiant įpaties a.a. vysk. J. Tunaičio pageidavimą, jis bus palaidotas prie Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčios.

Žmonių širdyse lieka atminimas šviesaus Dievo kunigo, savo gyvenimą dosniai atidavusio visiems, kuriuos jam siuntė Viešpats;

maldos vyro, stiprybės sėmusio iš Eucharistijos, uolaus Liturginių valandų kalbėjimo, kasdienio rožinio maldos;

vargšų tėvo, guodusio, šelpusio, padėjusio daugybei žmonių, kurie nuolatos beldėsi į jo duris ir dosnią širdį paramos bei pagalbos;

ištikimo bičiulio, mylėjusio ir puoselėjusio draugystę;

Vilniaus arkivyskupo pagalbininko, rūpestingai ėjusio jam patikėtas pareigas.

Ganytojas ėjo 84-tuosius amžiaus metus. Gimęs 1928 m. spalio 25 d. Rokiškio rajone, Salų parapijos Davainiškio kaime, valstiečių Juozo Tunaičio ir Marijos Jurgelionytės šeimoje. Buvo pirmasis vaikas, turėjo keturis brolius ir seserį. Mokėsi Salų pradžios mokykloje, vėliau Rokiškio gimnazijoje, kurią baigė 1949 m. aukso medaliu. 1949–1950 m. studijavo Vilniaus Universiteto Fizikos-matematikos fakultete matematiką ir astronomiją. 1950 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią baigęs 1954 m. rugsėjo 12 d. vysk. Kazimiero Paltaroko buvo įšventintas kunigu. Dirbo šiose parapijose: 1954 10 01–1960 07 31 administratoriumi Palūšėje,1960 08 02–1961 04 31 klebonu Dūkšte, nuo 1961 05 02 administratoriumi Dubičiuose, nuo 1968 03 22 vikaru-adjutoriumi Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijoje, o nuo 1978 06 06 – šios parapijos klebonu. Nuo 1980 06 25 ėjo Vilniaus arkivyskupijos kurijos notaro, tribunolo teisėjo, o vėliau oficiolo pareigas.1980 02 01 paskirtas Šventojo Tėvo rūmų kapelionu (monsinjoru). 1989 06 14 tapo Vilniaus arkivyskupijos kurijos kancleriu. Pal. popiežius Jonas Paulius II 1991 m. gegužės 8 d. nominavo tituliniu Sasuros vyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupo augziliaru. Vyskupu konsekruotas 1991 m. gegužės 19 d. 1992 03 04 Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis paskyrė vysk. Juozą Tunaitį Vilniaus arkivyskupo generalvikaru. Šias pareigas ėjo iki 2010 03 04. Nuo 2010 m. kovo 4 dienos buvo vyskupas emeritas, bet ir toliau ėjo tribunolo oficiolo pareigas. Visą ilgą dvasininko gyvenimą, net ir tapęs vyskupu, jis buvo ypač rūpestingas nuodėmklausys. Kas sekmadienį, nė pusryčių nevalgęs, sėsdavo į klausyklą ir likdavo joje iki vidurdienio ar net ir popietės, kol tikinčiųjų eilė pagaliau ištirpdavo. Ne vienas yra liudijęs, kad būtent vyskupo Tunaičio dėka suvokė tikrąją išpažinties ir asmeninio dvasinio vadovavimo prasmę. Tikinčiųjų mėgiamas nuodėmklausys buvo geriausiu pavyzdžiu konfratrams, ypač jauniems kunigams, kaip svarbu kantriai išklausyti kalčių ir abejonių slegiamą žmogų, kokios vilties teikia paguodos žodis iš dvasininko lūpų. Tuo galėjo įsitikinti kiekvienas, su pačiais įvairiausiais reikalais į jį kreipęsis Šv. Mikalojaus klebonijoje ankstesniais ar Arkivyskupijos kurijoje pastaraisiais dešimtmečiais. Vyskupas Tunaitis galėjo praleisti pietus ar vakarienę, tačiau nė vienam nėra pasakęs: ateikite rytoj, priėmimo valandos baigėsi.

Jo dėmesys pagyvenusiai parapijietei, elgetai ar aukštiems asmenims visiškai nesiskyrė – kiekvieną priimdavo kaip mylimą ir svarbų krikščionių bendruomenės narį. Bendruomenės pabrėžimas, žvilgsnis į žmonių santykius per bendruomenės prizmę, buvo išskirtinis vyskupo Tunaičio bruožas. Jis be galo brangino ir puoselėjo ryšius, kurie skirtingais gyvenimo laikotarpiais jį susiejo su gimtąja parapija, klasės draugais, bendrakursiais kunigų seminarijoje. Jie buvo svarbiausi svečiai visose iškilmingose pamaldose ar paminėjimuose, susijusiuose su vyskupo Tunaičio pareigomis ar sukaktuvėmis. Ištikimybė savo dvasiniam pašaukimui, Šv. Tėvui, Tėvynei ir bičiuliams jo asmenyje nuostabiai derėjo su begaliniu kuklumu, paprastumu ir darbštumu. Vargiai kas suskaičiuos, kiek pamokslų ir laiškų vyskupas Tunaitis yra parašęs, kas kartą skirdamas tam ir daugybę laiko, ir dėmesio. Kiekvienas darbelis jam buvo svarbus, kiekvienas prašymas susitikti, aplankyti, net ir susilpnėjus sveikatai, nelikdavo be atliepo.

Prašome visų tikinčių pasimelsti, kad mūsų Gerajam Vyskupui Dievas būtų maloningas ir, pasišaukęs, priimtų į savo amžiną artumą, kurios troškimu vyskupas Juozas nuolat gyveno.

Vilniaus arkivyskupijos kurija

Kaip rašo Bernardinai.lt, Vilniaus kurijos atstovas patvirtino, kad vyskupo Juozo Tunaičio sveikata gana sunkios būklės ir pamažu vis silpnėja. Šiuo metu 84-siuos metus einantis Vilniaus arkivyskupijos vyskupas emeritas Juozas Tunaitis paguldytas į ligoninę.

Visus kviečiame malda remti ir lydėti vysk. Juozą Tunaitį šiuo ypatingu jo gyvenimo laikotarpiu.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos kreipimasis
į Lietuvos kunigus, tikinčiuosius ir visus geros valios žmones

DĖL MALDOS UŽ ŠEIMĄ MĖNESIO PASKELBIMO

Atsiliepdami į Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos bei Lietuvos šeimos centro kreipimąsi ir išreikštą susirūpinimą esamu visuomenės susipriešinimu dėl santuokos ir šeimos sampratos bei esant prieštaringiems aiškinimams ir politiniams sprendimams Lietuvoje, norėdami sustiprinti santuoką ir iš jos išplaukiančius gėrius bei šeimos vertybes, Lietuvos Vyskupų Konferencijos Nuolatinės tarybos bendru nutarimu SKELBIAME mėnesį tarp Lietuvoje minimos Motinos dienos ir Tėvo dienos (2012 05 06 – 2012 06 03) MALDOS UŽ ŠEIMĄ MĖNESIU. Kviečiame visus tikinčiuosius ir geros valios žmones per šį mėnesį asmeniškai ir kartu apmąstyti santuokos ir šeimos vertę, ypatingą šeimos ir sutuoktinių reikšmę mūsų Tautai ir Valstybei bei visų Lietuvos vaikų tvirtos ateities bei atsakingo ugdymo šeimoje poreikį. Raginame visų mūsų branginamoje ir ypatingai puoselėjamoje gegužinių pamaldų tradicijoje šiemet melstis ir šias pamaldas pašvęsti maldai už šeimą. Tikime, kad tikinčiųjų malda ir visų geros valios Lietuvos piliečių sąmoningumas bei bendras ir atsakingas santuokos ir šeimos branginimas padės visiems aiškiau suvokti prigimtinių teisių, tradicijų ir amžinųjų vertybių svarbą kiekvieno mūsų, o ypač šeimos, gyvenime.

Marija, Karaliene Šeimos, melski už mus!

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Vyskupų Konferencijos Pirmininkas

LR Seime svarstomas Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimas, norint apginti pamatinę tautos vertybę – šeimą, nuo galimo jos niveliavimo ir galimų bandymų ją prilyginti dviejų vienos lyties asmenų santykiams, ryšiams etc.

Siūloma, kad Konstitucijos 38 straipsnis skambėti taip:

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.
Šeima sukuriama sudarius santuoką.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją.
Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.
Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.

Taigi, šiuo metu svarstomas toks variantas (ankstesni variantai). Būtų gera, kad naujoje Konstitucijos redakcijoje neliktų jokių dviprasmybių ir būtų aiškiai apibrėžta, kad šeima sukuriama laisvu vyro ir moters sutarimu sudarius santuoką.

Parlamente, svarstant projektą, virė karšta diskusija (jos stenogramą ir garso įrašą galėsite rasti Seimo posėdžių archyve, kai tik tai bus įkelta). Nors didžioji dauguma visuomenės aiškiai pasisako už nedviprasmišką šeimos supratimą ir jos išsaugojimą, tačiau ekstravanagantišką liberalizmą deklaruojantys parlamentarai aršiai puola pamatines žmogiškasias vertybes ginančius parlamentarus ir bando įpiršti mūsų tautai svetimas bei pražūtingas liberalias, komunistines įdėjas (apie jas skaitykite psichoterapeuto Gintauto Vaitoškos straipsnyje Socialdemokratija ir santuoka, kurį išspausdino lrytas.lt).

Šis svarstymas yra puikus parlamentarų vertybinių nuostatų testas prieš būsimus rinkimus. Akylai stebėkime Konstitucinės pataisos svarsrtymo eigą Seime ir viską fiksuokime atmintyje (apie tai, kiek pajėgsime, bandysime jus informuoti mūsų svetainėje). Tai bus labai naudinga, darant pasirinkimą naujojo Seimo rinkimuose rudenį.

Melskimės bei visokeriopai palaikykime (kur tik galima pasisakykime, rašykime, balsuokime apklausose etc.), kad šeimos instituciją ginantys parlamentarai atsilaikytų prieš aršų oponentų puolimą, nepasiduotų spaudimui ir užkirstų kelią šeimos institucijos ir tautos doros bei egzistencijos griovimui ateityje (juk svarstomas ne vienadienis įstatymas, bet Konstitucija).

P.S. Šį antradienį, 2012-04-24, rytiniame Seimo posėdyje buvo svarstomas Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-3981(2)). M. A. Pavilionienė, V. P. Andriukaitis ir B. Vėsaitė, remiami socialdemokratų, išvien su liberalais bandė įpiršti savo projektą, kuriam nebuvo pritarta. Kaip žadėjome, įdedame nuorodas pagal kurias lengvai surasite posėdžio įrašą, stenogramą ir balsavimo rezultatus (verta susipažinti). Įdėmiai sekime šios, gyvybiškai svarbios bei vertybiškai reprezantatyvios pataisos priėmimo eigą ir įsidėmėkime tuos, kurie prisideda prie tautos pamatinių vertybių išsaugojimo, o kas kasasi po tautos moralės pamatais, propaguodami beribį liberalizmą. 

Siūlome paskaityti ir susipažinti su Seimo nario Manto Adomėno spaudos konferencija apie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl šeimos koncepcijos „Konstitucinio Teismo išaiškinimas: tarnavimas Konstitucijos dvasiai ar interesų grupėms?“

Seimo darbotvarkėje jau numatyta LR Konstitucijos 38 straipsnio pirmojo (iš dviejų privalomų) priėmimo data - gegužės 10 d. 10:05-10:25 val.

Kaip rašo Respublika.lt, Europos Parlamentas, priimdamas lyčių lygybės rezoliuciją, už mus jau nusprendė, ką laikyti šeima. ES viršūnės pageidauja, kad ja laikytume ir nesusituokusias, ir homoseksualias poras.

Už rezoliuciją balsavo šie mūsų europarlamentarai: Leonidas Donskis, Viktoras Uspaskichas, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė bei Justas Paleckis.

Susilaikė: - Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Juozas Imbrasas, Rolandas Paksas.

Prieš, kad šeima būtų laikomos ir tos pačios lyties asmenų poros, balsavo tik keturi mūsų europarlamentarai: Laima Liucija Andrikienė, Vytautas Landsbergis, Algirdas Saudargas ir Valdemaras Tomaševskis.

Plika akimi matosi, kaip gimsta nauja bedieviškos moralės diktatūra, kuri ypač grėsminga mūsų mažai tautai, kuriai yra pavojus išnykti toje didelėje moralinio liberalizmo jūroje (ką tereiškia keli mūsiškių balsai Europarlamente?). Vengrai pirmieji (kaip ir anais laikais) pakilo prieš diktatūrą ir, kaip žinia, buvo bei tebėra atkakliai puolami, grąsinant visokiausiomis sankcijomis etc. (sovietmečiu nuslopino atvirai, tankais, o dabar bando paklupdyti "humaniškai"). Ar turėsime drąsos ir vidinių dvasinių jėgų priešintis Žydrosios imperijos diktatui ir mes, daug priklausys nuo mūsų, nuo to, ką išrinksime į mūsų parlamentą rudenį. Mūsų europarlamentarų balsavimas puikiai atskleidžia jų moralinius principus bei vertybes. Tai vertėtų įsidėmėti artėjant naujojo parlamento rinkimams.

Jau dabar melskimės, kad į mūsų parlamentą būtų išrinkta kuo daugiau aiškias bei tvirtas krikščioniškas moralines nuostatas turinčių bei jas ginančių parlamentarų ir žmonės nebūtų apmulkinti politinių gražbyliautojų, sekančių gudriai sugalvotas bei nerealiais pažadais pasaldintas pasakas apie būsimą rojų, kaip kad visai neseniai jas mums sekė marksizmo ideologai, kurie niekur neišnyko, tik pakeitė kailį ir nusidažė kita spalva.

Jungtinės Karalystės Aukštasis teismas priėmė nutarimą, kuriuo tradicinės moralės besilaikan​čiai šeimai užkertamas kelias įsivaikinti, kai tuo tarpu homoseksualistų poroms leidžiama. Kaip rašo patriotai.lt, tokį sprendimą kritikavo, net žinomas anglų istorikas ir BBC laidų vedėjas Deividas Starkis, kuris save laiko gėjumi ir ateistu.

Taigi, iki ko jau nusirito pasaulis... Bet, tai tik pradžia, pirmieji paskutiniųjų laikų netikrojo pranašo, minimo Apokalipsėje, postulatai, kurie ruošia ideologinį pagrindą, būsimam žvėries siautėjimui.

Viso šito akivaizdoje neturėtume likti abejingi. Visi turėtume susitelkti ir karštai melsti, kad Kristus – nuodėmės bei mirties Nugalėtojas, tikroji Šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų (plg. Jn 1, 9), išsklaidytų žmonių širdyse nuodėmės tamsą.

Kaip rašoma 15min.lt, cituodamas aukštą JAV pareigūną, Izraelio 2-asis televizijos kanalas pranešė, kad šalies valdžia jau priėmė sprendimą smogti branduoliniams Irano objektams.
„Visi JAV žvalgybos pareigūnai yra įsitikinę, kad Izraelio valdžia jau priėmė sprendimą smogti Iranui, nebent per ateinančias savaites ar mėnesius Irano branduolinėje programoje įvyktų reikšmingas pokytis“, – pranešė 2-asis Izraelio kanalas.

Stebint pasaulio įvykius, priimamus įstatymus bei visokias direktyvas, ir be jokių privačių apreiškimų bei pranašysčių tampa akivaizdu, kad pasaulis, kuris skęsta nuodėmėje, ją propaguoja visais įmanomais būdais, stengdamasis įtraukti į nuodėmės liūną net mažutėlius, o neretai nuodėmę įteisina net įstatymais ir persekioja tuos, kurie tam priešinasi, ritasi link Sodomos ir Gomoros likimo, kai ugnis krito iš dangaus ir sunaikino tuos miestus. Ar šiuolaikinis, „mokytas“, „pažangus“, „humaniškas“, „laisvas“ pasaulis galiausiai nenubaus pats savęs, leidęs pačių susikurtai ugniai kristi iš dangaus, kai pasaulio galingieji seniai nusikaltais ugniniais kalavijais ims švytruoti visa jėga. Akivaizdu, kad artėjama prie tokios valandos. Ar ji ir po to seksiantys įvykiai nėra įtikinamai bei vaizdžiai aprašyti Apreiškimo knygos 9 skyriuje?

Šiandien tikrai per maža yra melsti taikos, o juo labiau maldingai tuščiažodžiauti (plg. Mt 7, 21). Reikia tikros atgailos ir atsivertimo, reikia tikrų atsivertimo vaisių, nes kaip Jonas Krikštytojas sakė: „Štai kirvis jau prie medžio šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį“ (Mt 3, 10). Todėl mums visiems, kurie girdime apie įvairias katastrofas bei nelaimes, ištinkančias kitus, kaip niekada aktualus Viešpaties įspėjimas: „...bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“ (Lk 13, 5).

Šiuo gavėnios metu, ne tik patys atgailokime, bet kaip Senojo Testamento pranašai (jais visi tapome per Krikštą) kvieskime ir kitus susitaikyti su Dievu (plg. 2 Kor 5, 20), nes reikia visuotinio atsivertimo bei atgailos, tokios kaip Ninevėje.

Ez 3, 16–21

Praslinkus septynioms dienoms, man atėjo VIEŠPATIES žodis: „Marusis, tave paskyriau Izraelio namų sargybiniu. Kada tik išgirsi iš mano burnos žodį, mano vardu juos įspėsi. Jei sakysiu nedorėliui: 'Tu tikrai mirsi!' – ir tu jo neįspėsi, – nekalbėsi, jog įspėtum nedorėlį gręžtis nuo savo nedoro kelio, kad liktų gyvas, – jis, nedorėlis, mirs dėl savo kaltės, bet tavoji ranka bus atsakinga už jo kraują. Bet jei įspėsi nedorėlį, o jis negrįš iš savo nedorumo ir savo nedoro kelio, – dėl savo paties kaltės jis mirs, o tu būsi išgelbėjęs savo gyvastį. Arba kai teisusis nusigręžia nuo teisumo ir elgiasi nedorai, – kai aš duodu jam progą nusidėti, – jis mirs. Kadangi tu jo neįspėjai, jis mirs dėl savo paties kaltės, – teisumo darbai, kuriuos jis padarė, nebus atsimenami, – bet tavoji ranka bus atsakinga už jo kraują. Bet jei tu įspėji jį, teisųjį, kad teisusis nenusidėtų, ir jis nenusideda, – jis tikrai gyvens, nes jis priėmė įspėjimą, o tu būsi išgelbėjęs savo gyvastį.“

Jon 3, 1–10

Antrąkart atėjo Jonai VIEŠPATIES žodis: „Kelkis ir eik į Ninevę, tą didį miestą, ir paskelbk jam, ką aš tau sakau." Paklusdamas VIEŠPATIES žodžiui, Jona pakilo ir nuvyko į Ninevę. O Ninevė buvo labai didelis miestas, – jį pereiti reikėjo trijų dienų. Jona pradėjo kelionę per miestą. Eidamas pirmos dienos kelią, jis skelbė: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninevė bus sunaikinta!“ Ninevės žmonės patikėjo Dievu, paskelbė pasninką ir visi, dideli bei maži, apsivilko ašutine. Kai žinia pasiekė Ninevės karalių, jis pakilo nuo savo sosto, nusivilko drabužius, apsidengė ašutine ir sėdosi į pelenus. Tada jis įsakė paskelbti Ninevėje: „Karaliaus ir jo didžiūnų įsakymu: 'Joks žmogus nei gyvulys tenelies jokio maisto, – raguočiai ir avys tenebūna ganomi ir vandens tenegeria. Žmonės ir gyvuliai bus apvilkti ašutine, – visu balsu tesišaukia VIEŠPATIES. Visi tesigręžia nuo savo nedorų kelių ir nuo smurto. Kas žino? Rasi Dievas pasigailės ir atleis, rasi sulaikys savo degantį įniršį, ir mes nežūsime.'“ Kai Dievas pamatė, ką jie padarė ir kaip jie nusigręžė nuo savo nedorų kelių, Dievas pasigailėjo ir nenubaudė nelaime, kuria buvo jiems grasinęs. To jis nebepadarė.

LR Seimo narys A. Burba Seime įregistravo Eutanazijos įstatymo projektą.

Lietuvos globėjo šv. Kazimiero dieną norisi sušukti:

"Dangiškasis mūsų Tėvynės globėjau, gelbėk Lietuvą! Tu, kuris pačiame jaunystės žydėjime kentėjai tuomet neišgydomos ligos – džiovos skausmus ir nepasidavei pagundai gelbėti savo gyvybę nemoraliomis priemonėmis, ryžtingai atmesdamas to laiko "mokytų bei pažangių" gydytojų rekomendacijas – gyventi neskaistų gyvenimą ir jiems atsakydamas: "Geriau mirti, negu nusidėti", saugok Lietuvą nuo humanizmo kauke prisidengusio eutanazijos blogio."

Melskimės ir šiuo gavėnios metu pasninkaukime, kad toks įstatymas nebūtų priimtas. Juk Viešpats Jėzus nugalėjo gundymus ir iškentėjęs baisias kančias ant Kryžiaus pašventino bei padarė išganingu kiekvieną kentėjimą, kuris kartu su Juo iškentėtas veda į dangaus karalystę, kur mirties Nugalėtojas – prisikėlęs Kristus – gyvena bei viešpatauja per amžius.

P. S. "Respublikoje" yra išsamus interviu ("Lietuvoje bandoma įteisinti užsakomąsias žmogžudystes") su kun. Andriumi Narbekovu šiuo klausimu.

LR seimo narė D. Kuodytė registravo Seime Civilinio kodekso pataisas, kuriomis būtų įteisinama partnerystė ir kiti dalykai (žr. projektą arba visą komplektą).

Melskimės, kad toks įstatymas nebūtų priimtas, kad nebūtų žlugdoma mūsų tautos moralė ir nebūtų griaunamos tautos pamatinės vertybės. Melskime, kad Dievas saugotų mūsų tautą nuo Sodomos bei Gomoros nuodėmių ir jų likimo.

JAV religinių bendruomenių vadovų bendras atviras laiškas šeimos ir religijos laisvės klausimais.

Laišką pasirašiusieji išreiškia gilų susirūpinimą, kad religijos laisvei kelia didžiausią grėsmę tai, kad valdžios institucijos gali versti kulto tarnus laiminti „santuokas“ tarp tos pačios lyties asmenų.

Toliau laiške rašoma, kad aktualiausias pavojus yra individų ir religinių organizacijų spaudimas, idant jie savo veikloje ir religinėse apeigose seksualinį tos pašios lyties asmenų elgesį prilygintų moraliniam santuokiniam seksualumui.

Solidarizuokimės su laišką pasirašiusiais JAV religinių bendruomenių vadovais ir melskimės šia aktualia intencija. 

Vengrija labai aiškiai savo Konstitucijoje deklaravo esminius pokyčius (kritikai juos vadina radikaliais), pasukdama tautinės valstybės, krikščioniškų vertybių ir šeimos institucijos stiprinimo keliu. Galima tik žavėtis vengrų drąsa bei ryžtu. Jie kaip ir anais, sovietiniais laikais pirmieji pakilo prieš totalitarizmą bei diktatūrą ir šiandien yra puolami bei įvairiausiais būdais spaudžiami, prisidengus humanizmo, demokratijos bei kitokiomis kaukėmis.

Solidarizuokimės su jais ir melskime, kad atlaikytų spaudimą bei savo drąsa įkvėptų kitus nekeliaklupsčiauti globalizmui, kosmopolitizmui bei kitokiems "izmams" (marksizmą, komunizmą, nacizmą etc. jau pergyvenome).

P.S. Siūlome paskaityti Vengrijos ambasadoriaus interviu "Respublikai": Vengrija grįžo ten, iš kur varoma Lietuva.

2012-03-06 Vengrijos parlamentas padėkojo Lietuvai

Kovo 5 d. Vengrijos parlamentas didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškiama padėka Lietuvai už jos parodytą politinę paramą tarptautinėje plotmėje. Už rezoliuciją balsavo 276 Nacionalinės asamblėjos (parlamento) nariai, prieš – 42, niekas nesusilaikė. Nacionalinės asamblėjos nariai ovacijomis pasveikino plenariniame posėdyje dalyvavusius LR Seimo narius Mantą Adomėną ir Paulių Saudargą. Šie Lietuvos parlamentarai inicijavo Seime užregistruotą rezoliuciją, remiančią Vengrijos suverenumą ir teisę įtvirtinti vengrų visuomenės vertybes 2011 m. priimtoje naujojoje šalies Konstitucijoje.

„Ginčas dėl naujosios Vengrijos Konstitucijos – tai mūšis dėl Europos ateities, kuriame sprendžiama, ar tai bus suverenių tautų Europa, ar merkantilinių interesų tevienijamas antnacionalinis darinys, diktuojantis savo nariams vienintelę leistiną nuomonę“, sakė Mantas Adomėnas, Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės su Vengrija pirmininkas.

LR  seime jau įregistruotas Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo projektas (dėl šeimos). Jį įregistravo net 98 Seimo nariai!
 
Konstitucijos pakeitimo esmė – įrašoma nauja frazė: Šeima sukuriama laisvu vyro ir moters sutarimu sudarius santuoką
Taip pat išbraukiama frazė: Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
 
Tam, kad pakeitimas būtų priimtas ne Referendumu, o Seime, reikia, kad už pakeitimus Seimo nariai (ne mažiau 94) balsuotų teigiamai du kartus su trijų mėnesių pertrauka tarp balsavimų (žr. Pakeitimo projektas. Lyginamasis variantas. Aiškinamasis raštas.) Apie tai praneša Delfi.

Kviečiame melstis ir palaikyti šią gyvybiškai svarbią parlamentarų iniciatyvą.

Delfi informuoja, kad Seime įregistruotas įstatymas, leidžiantis registruoti partnerystę heteroseksualams ir homoseksualams. Į tai suregavo Lietuvos Vyskupų Konferencija (žr. Lietuvos vyskupų pareiškimą). Nemiegokime ir mes.

Melskimės, kad toks įstatymas nebūtų priimtas, kad nebūtų žlugdoma mūsų tautos moralė ir nebūtų griaunamos tautos pamatinės vertybės. Melskime, kad Dievas saugotų mūsų tautą nuo Sodomos bei Gomoros nuodėmių ir jų likimo.