GALILĖJIEČIŲ

Kaip rašoma 15min.lt, cituodamas aukštą JAV pareigūną, Izraelio 2-asis televizijos kanalas pranešė, kad šalies valdžia jau priėmė sprendimą smogti branduoliniams Irano objektams.
„Visi JAV žvalgybos pareigūnai yra įsitikinę, kad Izraelio valdžia jau priėmė sprendimą smogti Iranui, nebent per ateinančias savaites ar mėnesius Irano branduolinėje programoje įvyktų reikšmingas pokytis“, – pranešė 2-asis Izraelio kanalas.

Stebint pasaulio įvykius, priimamus įstatymus bei visokias direktyvas, ir be jokių privačių apreiškimų bei pranašysčių tampa akivaizdu, kad pasaulis, kuris skęsta nuodėmėje, ją propaguoja visais įmanomais būdais, stengdamasis įtraukti į nuodėmės liūną net mažutėlius, o neretai nuodėmę įteisina net įstatymais ir persekioja tuos, kurie tam priešinasi, ritasi link Sodomos ir Gomoros likimo, kai ugnis krito iš dangaus ir sunaikino tuos miestus. Ar šiuolaikinis, „mokytas“, „pažangus“, „humaniškas“, „laisvas“ pasaulis galiausiai nenubaus pats savęs, leidęs pačių susikurtai ugniai kristi iš dangaus, kai pasaulio galingieji seniai nusikaltais ugniniais kalavijais ims švytruoti visa jėga. Akivaizdu, kad artėjama prie tokios valandos. Ar ji ir po to seksiantys įvykiai nėra įtikinamai bei vaizdžiai aprašyti Apreiškimo knygos 9 skyriuje?

Šiandien tikrai per maža yra melsti taikos, o juo labiau maldingai tuščiažodžiauti (plg. Mt 7, 21). Reikia tikros atgailos ir atsivertimo, reikia tikrų atsivertimo vaisių, nes kaip Jonas Krikštytojas sakė: „Štai kirvis jau prie medžio šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį“ (Mt 3, 10). Todėl mums visiems, kurie girdime apie įvairias katastrofas bei nelaimes, ištinkančias kitus, kaip niekada aktualus Viešpaties įspėjimas: „...bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“ (Lk 13, 5).

Šiuo gavėnios metu, ne tik patys atgailokime, bet kaip Senojo Testamento pranašai (jais visi tapome per Krikštą) kvieskime ir kitus susitaikyti su Dievu (plg. 2 Kor 5, 20), nes reikia visuotinio atsivertimo bei atgailos, tokios kaip Ninevėje.

Ez 3, 16–21

Praslinkus septynioms dienoms, man atėjo VIEŠPATIES žodis: „Marusis, tave paskyriau Izraelio namų sargybiniu. Kada tik išgirsi iš mano burnos žodį, mano vardu juos įspėsi. Jei sakysiu nedorėliui: 'Tu tikrai mirsi!' – ir tu jo neįspėsi, – nekalbėsi, jog įspėtum nedorėlį gręžtis nuo savo nedoro kelio, kad liktų gyvas, – jis, nedorėlis, mirs dėl savo kaltės, bet tavoji ranka bus atsakinga už jo kraują. Bet jei įspėsi nedorėlį, o jis negrįš iš savo nedorumo ir savo nedoro kelio, – dėl savo paties kaltės jis mirs, o tu būsi išgelbėjęs savo gyvastį. Arba kai teisusis nusigręžia nuo teisumo ir elgiasi nedorai, – kai aš duodu jam progą nusidėti, – jis mirs. Kadangi tu jo neįspėjai, jis mirs dėl savo paties kaltės, – teisumo darbai, kuriuos jis padarė, nebus atsimenami, – bet tavoji ranka bus atsakinga už jo kraują. Bet jei tu įspėji jį, teisųjį, kad teisusis nenusidėtų, ir jis nenusideda, – jis tikrai gyvens, nes jis priėmė įspėjimą, o tu būsi išgelbėjęs savo gyvastį.“

Jon 3, 1–10

Antrąkart atėjo Jonai VIEŠPATIES žodis: „Kelkis ir eik į Ninevę, tą didį miestą, ir paskelbk jam, ką aš tau sakau." Paklusdamas VIEŠPATIES žodžiui, Jona pakilo ir nuvyko į Ninevę. O Ninevė buvo labai didelis miestas, – jį pereiti reikėjo trijų dienų. Jona pradėjo kelionę per miestą. Eidamas pirmos dienos kelią, jis skelbė: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninevė bus sunaikinta!“ Ninevės žmonės patikėjo Dievu, paskelbė pasninką ir visi, dideli bei maži, apsivilko ašutine. Kai žinia pasiekė Ninevės karalių, jis pakilo nuo savo sosto, nusivilko drabužius, apsidengė ašutine ir sėdosi į pelenus. Tada jis įsakė paskelbti Ninevėje: „Karaliaus ir jo didžiūnų įsakymu: 'Joks žmogus nei gyvulys tenelies jokio maisto, – raguočiai ir avys tenebūna ganomi ir vandens tenegeria. Žmonės ir gyvuliai bus apvilkti ašutine, – visu balsu tesišaukia VIEŠPATIES. Visi tesigręžia nuo savo nedorų kelių ir nuo smurto. Kas žino? Rasi Dievas pasigailės ir atleis, rasi sulaikys savo degantį įniršį, ir mes nežūsime.'“ Kai Dievas pamatė, ką jie padarė ir kaip jie nusigręžė nuo savo nedorų kelių, Dievas pasigailėjo ir nenubaudė nelaime, kuria buvo jiems grasinęs. To jis nebepadarė.

• < Anks
• Kitas >