GALILĖJIEČIŲ

Šiais mokslo metais kartu su nedidele ištvermingųjų Šv. Kazimiero bažnyčios lankytojų grupele skaitėme Evangeliją pagal Morkų lectio divina būdu. Aš pati bandžiau sau sudėti Jėzaus paveikslą iš mažų Evangelijoje atskleistų detalių, kaip menininkas stengiasi sudėti mažus, spalvotus vitražo stikliukus į vieną visumą, kad būtų gražus paveikslas. Maldoje siekiau įsižiūrėti į Jėzaus Veidą, sklidiną gerumo. Ir Jo akis, kupinas meilės ir gailestingumo. Jėzaus Veido išraiška man atrodė labai skirtinga: rūsti, kai tekdavo kalbėti su fariziejais, pilna kantrybės ir atlaidumo ne viską suprantantiems mokiniams, kupina užuojautos ligoniams ir vargšams. Ir man, kaip tiems fariziejams, tekdavo kartais išgirsti Jo piktokus žodžius ir regėti rūstų Veidą. Neretai, kai tai suprasdavau, ašarom plaudavau savo kaltes ir jas išpažindavau tardama: „Jėzau, pasigailėk, atleisk, prikelk mane ir duok jėgų eiti į Dangaus Karalystę keliu, kokiu ėjai Tu.“ Tik leisk stipriai įsikibti į Tave, kad pasiekčiau tikslą. Ir darbuočiausi Tavo garbei, kur tik galiu. Bažnyčioje ar darbe, tarp artimųjų ir pažįstamų, šlovindama Tave visa širdimi. Dėkoju už malones ir prašau, kad ir kitiems, kuriuos savo gyvenimo kelionėje sutinku, padėčiau Tave pažinti ir pamilti. Taip pat noriu visiems sutiktiesiems padėti suprasti, kad gyvenimas – tokia brangi Tavo, Dieve, dovana, yra trapus ir taip greit praeina. Kaip parašyta psalmėje: „Septynias dešimtis metų gyvenam, o jei tvirtesni – tai aštuonias...“

Kartais Tavo, Jėzau, Veidas man atrodydavo pilnas skausmo, kenčiantis, bet ramus. Esu dėkinga Tau už galimybę geriau įsijausti į Tavo kančios, mirties bei Prisikėlimo slėpinį. Tu gerai žinai, kad šįmet Viešpatyje užmigo daug man brangių žmonių, mane pačią vargino ligos, nuovargis, rutina. Dėkoju, kad galėjau mokytis iš Tavęs. Ir vienytis su Tavimi. Tu juk žinai, kad mano gavėnia paprastai būna pripildyta darbų ir rūpesčių, tad daugiau laiko pasitraukti į dykumą ir plačiau pasvarstyti šiuos svarbius klausimus net ir Didžiosios savaitės metu galiu tik labai paviršutiniškai. Visgi toks Šventojo Rašto skaitymas, siekiant intymaus pabendravimo su Jėzumi, reikalavo ir mano asmeninių pastangų. Keldavausi labai anksti ryte, kad, tylų rytmetį pabendravusi su Jėzumi, su Jo pagalba kasdieną rasčiau išeitis ir priimčiau sprendimus, ištverčiau sunkumus, nurimčiau, užsidegčiau. Iš tikrųjų, aš regėjau ir švytintį Jėzaus Veidą, akis, spinduliavusias džiaugsmu ir laime. Ne tik Atsimainymo metu, bet ir tada, kai pati rūpinausi kitais, slaugiau sunkią ligonę ar tiesiog darbavausi dėl kitų gerovės Dievo garbei...

Kartą per savaitę susirinkdavome kartu visi, skaitantys Evangeliją pagal Morkų, kad pasidalintume savo pamąstymais. Dėkoju visiems, kurie mane praturtinote savo įžvalgomis. Kunigas Eitvydas visada stengdavosi atsakyti į mums iškilusius klausimus, pasidalindavo istorinio pobūdžio ir kitokiomis žiniomis. Ačiū jam už tai. Nors mano dėliojamoje Jėzaus mozaikoje dar nemažai broko – baltų stikliukų: neišsipildžiusių troškimų, neišsaugotų malonių... Yra ir juodų, mozaikai netinkančių stikliukų, – tai mano neviltis, nusiminimas, liūdesys ir didžiulis širdies skausmas, kuriuo tik su Jėzumi galiu dalintis... Visgi trokštu pulti į Jo glėbį ir kitąmet toliau dėlioti Jėzaus mozaiką jau pagal kitų evangelistų paskelbtą Džiugiąją Naujieną. Visiems tiems, kurie dar neskaitė glaustos Morkaus paskelbtos Gerosios Naujienos, besibaigiančios eilute: „O jie iškeliavę visur skelbė žodį, Viešpačiui drauge veikiant...“ (Mk 16, 20a), linkėčiau surasti laiko ir dėlioti savąjį Jėzaus paveikslą, nes visi keliaujam į Jo Artumą. Imkit į savo rankas Evangeliją pagal Morkų ir skaitykit, dalinkitės tarpusavy, palydimi kunigo, kad vis daugiau Jo Veido bruožų būtų mumyse.

Ačiū Tau, Jėzau, kad suteikei jėgų atsiliepti į Tavo kvietimą ir stipriai palietei mane Dievo žodžiu. Ačiū, kad brandini mane, kai širdimi stengiausi apmąstyti Dievo žodį, ir teiki man dvasinių jėgų bei vilties, priimant Tavo planus mano gyvenimui. Ko gero, ne visai tokiam, kokį susiplanuoju pati...

Prasidėjo seniai laukta krepšinio šventė Lietuvoje – Europos vyrų krepšinio čempionatas, kurį mūsų krepšininkai pradėjo nelengvomis bei šiek tiek nerimo sukėlusiomis rungtynėmis ir gražia pergale.

Šiandien prasideda naujieji mokslo metai. Daugybė mokinukų, moksleivių, studentų, doktorantų sugrįžta į klases, auditorijas, laboratorijas etc. pradėti arba tęsti mokslų bei studijų, o mokytojai, dėstytojai bei auklėtojai – perduoti savo žinių bei patirties jaunajai kartai. Šiandien naujuosius mokslo metus pradeda ir kunigų seminarijos, o po mėnesio juos pradės ir seminarijų propedeutinio kurso aliumnai bei Vilniaus dailės akademija.

Visiems linkiu praturtėti ne tik žiniomis, bet ir išmintimi, kurios šaltinis yra Dievas – pasaulio Kūrėjas bei Viešpats, viso, kas gera ir gražu mūsų gyvenime, Autorius (plg. Pr 1, 31).

Karai bei visoks blogis kyla ne iš Jo, bet iš mūsų. Tai mūsų nuodėmių padariniai. Nesinori net prisiminti, bet... Rugsėjo 1-ąją prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, įvyko Beslano tragedija, 11-oji pažymėta teroristiniu aktu etc. Per visą žmonijos istoriją driekiasi nuodėmės šleifas su jos skaudžiomis, o kartais baisiomis pasekmėmis... Ką daryti, kad to nebūtų?

Mokytis iš istorijos bei jos Viešpaties – Dievo, kuris savo žodžiu sukūrė ir neša visatą, kurio amžinasis Žodis nužengė į laiko tėkmę, tapo žmogumi (plg. Jn 1, 14; Gal 4, 4), paliko mums tikro bei tobulo žmogaus pavyzdį, savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu sunaikino nuodėmę, atvėrė mums kelią pas Tėvą (plg. Jn 14, 5; Lk 23, 46), atsiuntė išminties ir supratimo, patarimo ir tvirtumo, pažinimo, maldingumo ir pagarbios Viešpaties baimės dvasią, kad nežudytume, neniokotume ir negriautume, bet puoselėtume, dabintume ir statytume, kad mylėtume vieni kitus taip, kaip Jis mus pamilo (plg. Jn 13, 34–35).

To siekiant, reikia pažinti Tą, kuris mus taip pamilo, kad nepagailėjo net savo viengimio Sūnaus (plg. Rom 8, 32). Jį pažįstame įsižiūrėdami į Jo sūnaus veidą ir įsiklausydami į Jo žodį (plg. Jn 14, 7–9). Tam gali pasitarnauti maldingas Šventojo Rašto skaitymas lectio divina būdu, nes kaip šv. Jeronimas sako: „Nepažinti Šventojo Rašto – tai nepažinti Kristaus.“ Dvasiškai labai naudinga kasdien nors trumpam stabtelėti ir prisėsti, kaip Marija, prie Viešpaties bei Mokytojo kojų (plg. Lk 10, 38–42) ir įsiklausyti, ką Jis nori man asmeniškai pasakyti širdies tyloje, o po to visą dieną keliauti su Dievo žodžiu širdyje.

Rugsėjo 1-oji man brangi bei svarbi ne tik todėl, kad daug metų kartu su kitais šią dieną pradedu naujuosius mokslo metus, bet dar labiau todėl, kad nuo šios dienos jau daugelį metų po vasaros atostogų, kurių metu keliauju Dievop daugiau vienumoje, vėl leidžiuosi į dvasinę bei pažinimo kelionę kartu su kitais tikėjimo kelio ieškotojais bei išpažinėjais ir Dievo žodžio mylėtojais.

Tad ir šiais metais su vienais pradėsiu kelionę per Išganymo istoriją, kitus palydėsiu Evangelijos pagal Morkų puslapiais, dar kitiems padėsiu tęsti pradėtą kelionę ir juos lydėsiu Evangelijos pagal Matą ir pagal Luką puslapiais (vėliau per Apaštalų darbus ir Evangeliją pagal Joną), o su galilėjiečių bendruomenės nariais, kurie visa tai jau yra nukeliavę, šiais metais pakeliausime su apaštalu Pauliumi, apmąstydami jo Pirmąjį laišką korintiečiams.

Kelionė su Viešpačiu niekada neprailgsta, ji kupina atradimų bei nuotykių. Dievo žodis – tai kasdieninė duona, kuria maitinosi ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus (plg. Mt 4, 4). Paragavus ir pajutus jos skonį, tiesiog neįsivaizduoju, kaip be jos galima gyventi bei išgyventi. Jei mažas trupinėlis nuo dangaus pokylio stalo pasotina visai dienai, tai ką bekalbėti apie būsimą apstybę. Tai uždega ir suteikia jėgų veržtis pirmyn į tikslą ir siekti laimikio aukštybėse (plg. Fil 3, 7–14), tai suteikia sparnus ir neša per gyvenimą.

Todėl visus norinčius dar kartą kviečiu keliauti drauge (skelbimus rasite svetainės skyriuje Kviečia). Tikiuosi, kad nuo mūsų kuklaus pasidalijimo Dievo žodžio įžvalgomis stalo bent nedideli trupinėliai „nubyrės“ ir į virtualią erdvę. Todėl kviečiu visus (ne tik grupelių lankytojus) dalytis jomis svetainės skyriuje Dalijasi → Biblinėmis įžvalgomis, kad jomis galėtų pasinaudoti tie mūsų tikėjimo broliai ir seserys, kurių aplinkoje nėra panašių grupelių. Daugelis jaučia Dievo žodžio alkį (tai patiriu iš pokalbių su žmonėmis), jie norėtų keliauti drauge, bet neranda bendraminčių ar tų, kas juos palydėtų. Šiuolaikinės technologijos duoda galimybę bent dalinai atliepti į šį poreikį. Tuo ir pasinaudokime. Tebus visa tai didesnei Dievo garbei ir sielų išganymui!

Aukščiau paminėtas mūsų svetainės puslapis tebus jūsų susitikimo vieta. Jame galite rašykite tiesiogiai. Norintys keliauti drauge Evangelijos pagal Morkų puslapiais ten pat rasite skaitinių nuorodas kitai savaitei. Įprastai pirmadienį, antradienį ir trečiadienį (kartais pradedame sekmadienį) maldingai skaitome ir apmąstome Dievo akivaizdoje po skyrelį, tada susirinkę trečiadienį pasidalijame įžvalgomis, o po to dar tris likusias dienas apmąstome tą patį tekstą jau girdėtų ar perskaitytų (tikiu, kad nors trupinėliais pasidalins grupelių dalyviai) įžvalgų šviesoje.