GALILĖJIEČIŲ

Kaip gali jauni žmonės nepalūžti savo kelyje?

Laikydamiesi tavo žodžių.

Visa širdimi tavęs ieškau,

neleisk man nuklysti nuo tavo įsakymų.

Branginu širdyje tavo žodį,

kad tau nenusidėčiau.

Būk pašlovintas, VIEŠPATIE!

Išmokyk mane savo įstatų.

Ps 119

Ne kartą savo gyvenime esu sakiusi, kad nėra gyvenimo knygos, iš kurios galėtume pasimokyti, kaip būti gera žmona, mama, dukra, tiesiog žmogumi. Stengiausi vadovautis savo supratimu ieškodama, kas yra gėris ir laimė. Ir žinoma atėjo laikas, kai baigėsi mano supratimo ribos, juo labiau, kad tas mano gėrio „darymas“ davė visiškai nelauktus ir neskanius vaisius. Ir tuomet įvyko stebuklas. Ir kaip netikėti Dievo gailestingumu?

VIEŠPATIE, ištyrei mane ir pažįsti.

Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju,

iš tolo supranti mano mintis.

Stebi mano žingsnius ir mano poilsį,

pažįsti visus mano kelius.

Nespėjus mano liežuviui žodį ištarti,

tu, VIEŠPATIE, jį jau žinai.

Iš visų pusių apsiauti mane,

savo ranka lieti mane.

Tavo pažinimas man per nuostabus,

per gilus, aš negaliu jo pasiekti.

Ps 139

Prieš trejus metus, tai yra 2010 01 01, išgirdusi kunigo Eitvydo Merkio kvietimą skaityti Šventąjį Raštą nutariau prisijungti prie grupelės. Jaučiausi tvirčiau, nes kunigo buvimas kartu reiškė galimybę gyvam dialogui, be to, kiekvienas žmogus turi savo supratimą ir matymą, tad kitų klausimai, įžvalgos, džiaugsmas ar nuostaba praturtino ir mane. Nepastebimai prabėgo treji metai. Džiaugiuosi, kad pradėjau šią kelionę ir... supratau, kad noriu ją tęsti iki pabaigos. Šventasis Raštas iš tiesų yra gyvenimo knyga. Tai yra Dievo pagalba mums – žmonėms. Kodėl? Todėl, kad tai be galo tikra ir gyva. Tai pajutau aš pati, tai liudijo ir kiekvienas, skaitęs jį kartu. Dievo žodis, girdimas šv. Mišių metu ar skaitant Bibliją, nuolat prakalba kiekvienam asmeniškai, vis kitaip, be galo autentiškai. Ir tai moko gyventi, pripildo širdį ir kviečia sekti Jėzumi – Žmogaus Sūnumi, mūsų Išganytoju. Gimė troškimas – kad Dievo žodis pripildytų širdį, veiktų ją, skatintų gyventi juo ir būti ištikimai jam.

Todėl išdrįsiu nuoširdžiai pakviesti kiekvieną krikščionį – burtis į Biblijos skaitymo grupeles. Tam, kad pažintume Jėzų, suprastume Jo palyginimus, mokymą ir kvietimą, tam, kad atrastume ir gilintume savo tikėjimą.

„Taigi Dievas, abiejų Testamentų knygų įkvėpėjas ir autorius, taip išmintingai sutvarkė, kad Naujasis slypi Senajame, o Senasis atsiskleidžia Naujajame“ – rašoma Dogminėje konstitucijoje apie Dievo Apreiškimą „Dei Verbum“ (Vatikano II Susirinkimas). Nuostabiai iš laiko perspektyvos, atskleistos Biblijos puslapiuose, galime patirti, koks didingas Dievas ir koks beribis Jo rūpestis savo kūriniu – žmogumi.

„Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui“ (2 Tim 3, 16–17).

 Tepadeda Šventasis Raštas mums gilinti savo supratimą – kad vėl atėjęs mūsų Išganytojas rastų žemėje tikėjimą.

• Kitas >