GALILĖJIEČIŲ

Ruduo... Niaukiasi dienos, šešėliai ilgėja, tamsos daugėja, nebylus lietus vis dažniau merkia žemę... Ir vėjas blaškosi lyg be vietos, po kojomis sukdamas mirties dvelksmu nuspalvintus lapus. Giliai į sielą smelkiasi jo dejonė... Taip ir norisi drauge su negailestingų vėjo gūsių laužomomis medžių šakomis apkabinti dangų ir gerti jo paguodą...

Ir šį 2012 m. spalio 7 d. sekmadienį buvo žadėtas vėjas, lietus, net audra, tačiau tokios prognozės nenugąsdino nemažo būrelio galilėjiečių su kunigu Eitvydu priešakyje, Šventojo Rašto būrelių dalyvių, mūsų bičiulių. Kaip ir kasmet, pirmąjį spalio sekmadienį tradiciškai išvykome į Rožinio slėpinių parką nusilenkti Dievo ir visų mūsų Motinai Švč. Mergelei Marijai.

Atrodė, kad pats Dangus laimino mūsų išvyką. Saulės spinduliai „prastumdė“ debesų kamuolius ir visą kelionę galėjome žavėtis nepakartojamu rudenėjančios gamtos grožiu.

Tik atvykę, apeidami Rožinio slėpinių parko koplytėles, sukalbėjome Rožinio dalį, vėliau jaukioje koplytėlėje atšventėme šv. Mišias. Meldėmės už mūsų Tėvynę, kurios likimas spręsis sekmadienį rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą metu, prašėme pagalbos, ginant visiems krikščionims brangius dalykus, kiekvienas išsakėme ir savo atsivežtus atodūsius...

Po šv. Mišių pirmą kartą čia atvykusieji apžiūrėjo kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinę bei rožinių ekspoziciją ir šių svetingų namų šeimininkė s. Agnė pakvietė į valgyklėlę, kur jau mūsų laukė užkaista arbata. Sušilę bei pasistiprinę, gražiai pabendravę, išskubėjome į Žaslius.

Akys skendo dangaus žydrynės gelmėje, gamtos išsiilgusios širdys vaikštinėjo auksu nubarstytais takais, o pro debesis prasibrovę saulės spinduliai kvietė gelsvu rudens lapu priglusti prie Dangaus, nuolat dėkojant už mums dovanotą Viltį.

• < Anks
• Kitas >