GALILĖJIEČIŲ

Šiais metais, kaip įprasta, nedidelis mūsų būrelis atsitraukėme nuo kasdienybės šurmulio ir praleidome Velykinį Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienį Trinapolio rekolekcijų namų tyloje. Tai buvo puiki galimybė dar kartą išgyventi išganymo slėpinius, kiekvieną Evangelijoje atpasakotą įvykį, susieti jį su dabartiniais įvykiais pasaulyje, ir tuo pačiu sudabartinti jų slėpiningą veiksmingumą mūsų dienomis.

Didžiojo Ketvirtadienio vakare susirinkome švęsti Paskutinės Vakarienės Mišių. Po jų Švenčiausiasis Sakramentas buvo nuneštas į koplytėlę, kur turėjome galimybę adoruoti Viešpatį, Jo veidą, pasilikdami Jo akivaizdoje.

Didijį Penktadienį liturgijos metu klausėmės Viešpaties Kančios istorijos, kunigas Eitvydas kvietė susimąstyti apie įvykius pasaulyje, visą naikinančią ugnį, kuri yra mūsų nuodėmingumo pasekmė, ir taip pat apie tą ugnį, kuri skatina veikti, tai ta ugnis, kurią uždega Kristus mūsų širdyse ir išlaiko jas degančias.

Didįjį Šeštadienį vienuolyną gaubė tyla ir rimtis, sesės giedojo Valandų liturgiją, atliko įvairius tarnystės įsipareigojimus, ruošėsi Velyknakčiui ir savo maldose lydėjo kunigą Eitvydą (jį greitoji pagalba netikėtai išvežė į Santariškes) bei meldėsi už jo sveikatą.

Tikimybės, kad jis sugrįš vadovauti Velyknakčio liturgijai beveik nebuvo. Iš tokios sudėtingos padėties gelbėti sutiko kunigas Rimgaudas, kuris kartu su netikėtai sugrįžusiu kun. Eitvydu ir mumis šventė Velyknaktį.

Vakare ėmė rinktis daugiau brolių bei sesių, kurie atėjo švęsti Velyknakčio. Sutemus, prie laužo, nuo pašventintos ugnies buvo uždegta Velykinė žvakė. Nuo jos užsidegę savo žvakeles, giedodami suėjome į bažnyčią.

Žodžio liturgijoje klausėmės skaitinių iš Senojo Testamento. Po kiekvieno skaitinio giedojome psalmę, o kunigas – maldą. Po septynių skaitinių, Zigmui sutrimitavus bei suskambus varpams, užgiedojome „Garbė Dievui aukštybėse". Mildai perskaičius apaštalo Pauliaus laiško romiečiams ištrauką kunigas Eitvydas tradiciniu būdu paskelbė Prisikėlimo žinią ir pakvietė giedoti „Aleliuja". Kunigas Rimgaudas perskaitė Evangeliją ir pasakė homiliją. Liturgijoje skambėjo sesės Jurgos bei jos artimųjų kvarteto atliekama muzika, o giesmes vieningai giedojo visi dalyviai, vadovaujant Živilei.

Krikšto pažadų atnaujinimas suteikė puikią galimybę viešai patvirtinti ištikimybę Tikėjimo slėpiniams. Visuotinėje maldoje, tradiciškai šią šventą naktį, nieko neprašėme, tik dėkojome Viešpačiui už Kristų, Krikštą, Bažnyčią, tikėjimą ir laisvę bei taiką. Aukos liturgijoje priimdami Komuniją priėmėme Viešpatį Jėzų – Prisikėlusį mirties Nugalėtoją.

Po Velyknakčio, kuris baigėsi jau po pusiaunakčio, visi norintys ir neskubantys namo, susirinko į valgomajį agapei: pabendrauti, pasivaišinti suneštais valgiais, pasidžiaugti Kristaus prisikėlimo žinia.

Dėkojame kunigui Eitvydui, kunigui Rimgaudui, broliams sesėms – visiems, kurie savo laiką ir jėgas paskyrė, kad galėtume kuo prasmingiau praleisti Didįjį Tridienį ir švęsti Prisikėlimą.

Kristus mirė! Kristus kėlės!! Kristus vėl ateis!!!

• < Anks
• Kitas >