GALILĖJIEČIŲ

Šeštadienio rytą Galilėjiečių ir Šv. Kazimiero bažnyčios bendruomenės su šeimomis ir bičiuliais, kunigo Eitvydo Merkio vedami, keliavome Vilniaus Kalvarijomis. Kryžiaus kelias arba Via Dolorosa (Skausmingoji gatvė) Jeruzalėje – tai visiems krikščionims brangiausias kelias, kuriuo po Paskutinės vakarienės iki Golgotos, kur buvo nukryžiuotas, su kryžiumi ant pečių ėjo mūsų Išganytojas. Kasmet einame Jėzaus kančios pėdomis, skirdami šią kelionę Gedulo ir vilties dienai, kai 1941-ųjų birželio 15 d. sovietinė armija okupavo Lietuvą ir prasidėjo tautos genocidas, o nuo birželio 14 d. – masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai. Meldžiamės už Tėvynę, dėkojame už Dangaus mums padovanotą laisvę, širdyse nešame savo prašymus, maldavimus, padėkas ir atgailos atodūsius…„Juk esame tik žmonės! Tačiau, žvelgdami į Sūnaus kančią, matome kokie neapsakomai žiaurūs nuodėmės padariniai ir kokio atpirkimo reikia, kad ji būtų visiškai sunaikinta“ (Benediktas XVI. Kryžiaus kelias Koliziejuje. Meditacijos ir maldos – V., 2006).

Vilniaus Kalvarijos – tai vieta, ne vieną amžių stiprinusi nuo gyvenimo pavargusį žmogų. Šimtus kilometrų maldininkai eidavo pėsti, kad galėtų geriau įsižiūrėti į Jėzaus sukruviną veidą, pajusti Jo mylinčią širdį, nusilenkti Jo Kryžiui ir nuo kelio dulkių nušluostyti Prisikėlimo viltį. Ir mūsų neišgąsdino smagiai merkiantis pavasarinis lietutis. Prie mūsų prisijungė piligrimas, net iš Panevėžio atmynęs dviračiu! Keliavome tyloje, klausydamiesi nuostabios Viešpaties kūrinijos kalbos, sustodami, pasimelsdami, apmąstydami tai, kas vyko prieš 2000 metų, kartu su kenčiančiu Jėzumi išgyvendami paskutines Jo žemiškojo gyvenimo valandas.

Pasibaigus kelionei, prasisklaidžius debesėliams ir nušvitus saulei, susėdome pievutėje ant suoliukų, pasidalinome sumuštiniais, kunigas Eitvydas parodė senovinės Jeruzalės maketo nuotraukas, gražiai iliustruojančias Jėzaus laikų Jeruzalę bei Kryžiaus kelią.

Vakare susirinkome Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šv. Mišių metu dėkojome mūsų Viešpačiui už Sūnų, už Jo begalinę meilę ir galimybę ją pažinti, už mums nutiestą kelią ir nuolat mus globojančią ranką – pakeliančią, guodžiančią, laiminančią, kviečiančią pas save.

Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį!