GALILĖJIEČIŲ

Kviečiame pasiklausyti Marijos radijo 2015-08-05 laidos „Aktualijos“, kurioje buvo kalbama apie Lietuvoje dar mažai žinomas individualias pašvęstojo gyvenimo formas, apie kurias buvo rašyta ir Artumoje nr. 7/8.

Jaučiantys laidoje paminėtą pašaukimą, galite kreiptis į mūsų bendruomenės vadovą kun. Eitvydą Merkį, kuris jums patars, kaip jį realizuoti gyvenime. Mūsų bendruomenėje kaip tik ir buriasi žmonės, kurie nori gyventi pašvęstą gyvenimą, liekant pasaulyje. Joje atranda sau vietą mergelės, našlės ir kitos moterys bei vyrai, kurie nori nepadalyta širdimi atsiduoti Viešpačiui Jėzui ir sekti Jį, taip pat ir viengungiai bei šeimų nariai, kurie nori gyventi, kiek galima labiau atsiduodami Viešpačiui, panašiai, kaip gyvena vienuoliškų ordinų tretininkai, oblatai ar sodalicijų nariai. Skirtumas tik tas, kad mūsų bendruomenė nesišlieja prie jokios vienuolijos ir neapsiriboja, kurios nors jų dvasingumu, bet suima savyje tai, kas geriausio bei gražiausio yra jose ir savo dvasingumą grindžia Evangelija, viską kreipiant ne į kokio nors šventojo, bet į Jėzaus Asmenį, brangina Visuotinės Bažnyčios Liturgiją, kaip Kristaus Aukščiausiojo Kunigo maldą, ir stengiasi gyventi apaštalų laikų Jeruzalės bendruomenės pavyzdžiu bei pirmųjų amžių krikščionių dvasia, kurią puikiai perteikia „Laiškas Diognetui“ (jo esminę ištrauką galite rasti mūsų svetainėje).

Atskiri mūsų bendruomenės nariai, gyvenantys pašvęstą gyvenimą, kaip ir visi į pašvęstą gyvenimą pašaukti asmenys, atsako į pasaulio metamus iššūkius. Į praėjusio amžiaus viduryje prasidėjusią ir vis labiau pasaulyje įsibėgėjančią sekso revoliuciją, įgaunančią vis daugiau iškrypėliškų formų, jie atsako tyru ir skaisčiu gyvenimu, pasižadėdami gyventi tobuloje skaistybėje dėl dangaus karalystės. Į hedonistinę bei vartotojišką kultūrą, grasinančią žmonijai ekologine katastrofa, – atsako neturto dvasia, o į propaguojamą egocentrišką bei neatsakingą laisvę – sąmoningu bei atsakingu klusnumu.

Savitu būdu į tai atliepia ir šeimose gyvenantys bendruomenės nariai. Į minėtus iššūkius ir pasaulyje vis labiau įsigalinčią mirties kultūrą (taip ją įvardino šv. popiežius Jonas Paulius II) – abortai, eutanazija etc. – šeimose gyvenantys bendruomenės nariai atsako puoselėdami gyvybės kultūrą: gausias šeimas (bendruomenėje yra keletas daugiavaikių šeimų, turinčių po 4–9 vaikus), pagarbą bei meilę senoliams ir neįgaliesiems (turime ir garbingo amžiaus, neįgalių narių) etc.

Visus, kam artimas mūsų pašaukimas, kviečiame burtis draugėn ir stovėti „mūšio rikiuotėje, iš kurios nevalia mums trauktis“ (plg. „Laiškas Diognetui“) ne padrikai, po vieną, bet draugėje ir organizuotai, nes, kaip sako liaudis: „Vienas lauke ne karys“ arba, bendruomenės vadovo kun. Eitvydo žodžiais tariant: „Jei būsime po vieną, tai pasaulis mus išgliaudys, kaip voverė riešutus ir liksime tik kevalų krūva“.

Burkimės draugėn! Juk nėra nieko gražesnio, kaip gyventi su Jėzumi ir Jam atsiduoti visa širdimi – tai jau Dangaus prieangis! 

• < Anks
• Kitas >