DĖMESIO!!!

Kun. Eitvydas su Galilėjiečių bendruomene

meldžiasi Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje.

Šv. Mišios kasdien (taip pat ir sekmadieniais) 17 val.

Kol bus šis skelbimo prierašas,

17 val. Mišios tik sekmadieniais.

Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 

filologasŠv. Filologas (graikų k. Φιλόλογος – kalbos mylėtojas) buvo žinomas romietis, gal būt šv. Persidės sūnus. Ji paminėta apaštalo Pauliaus rašytame laiške romiečiams (Rom 16, 12). Filologas tarnavo pretorijų gvardijoje (kai kas mano, kad buvo išlaisvintas iš vergovės, o gal tebeesantis joje). Išsiskyrė iš kitų grožiu ir vyriškumu. Atsitiktinai susitiko su šv. Akvilu, kurį apgynė nuo pagonių įžeidinėjimų. Laiške romiečiams (Rom 16, 14) Paulius prašo sveikinti Filologą ir Juliją bei dar keletą kitų asmenų. Kas buvo Julija, sunku pasakyti. Origenas mano, kad ji buvo Filologo žmona, o kai kurie tų laikų istorikai – kad ji buvo Filologo sesuo. Kai kuriuose Šventojo Rašto kodeksuose rašoma, kad apaštalas Paulius liepė sveikinti ne Juliją, o Julijų. Šv. Julijus laikomas Romos Bažnyčios atstovu.

Ortodoksų Bažnyčia šv. Filologą laiko vienu iš 70-ies apaštalų ir apaštalo Pauliaus palydovu. Jų tradicija byloja, kad šv. Filologas buvo Sinopės vyskupu, kuriuo jį įšventino šv. Andriejus, apaštalas. Filologui teko ištverti daug sielvarto ir negandų. Jų vaisiai – daug sielų buvo atvestos pas Kristų, o pats Filologas po šių darbų ramiai atidavė save į Viešpaties rankas. Kitos žinios liudija kitokią šventojo Filologo gyvenimo istoriją. Sunku pasakyti kuri teisinga.

Pagal romėnų legendą, Filologas buvo kilmingas romėnas. Filologas ir Julija pagal legendą buvo šeima, kuri, tarpininkaujant Akvilui, susipažino su apaštalu Pauliumi pirmosios jo kelionės į Romą metu. Tikriausiai tuomet jie pasikrikštijo. Filologas nenorėjo prarasti pelningos tarnybos teisme, todėl buvo slaptas krikščionis. Kai 64 m. Paulius išvyko iš Romos, Neronas padegė Romos miestą. Miesto padegimu buvo apkaltinti krikščionys. Imperatorius parašė įsakymą, kuriuo kaltininkams, taigi krikščionims, turėjo būti paskirta žiauri bausmė. Jie turėjo būti gyvi sudeginti Nerono soduose. Filologo ir Julijos nebuvo tarp pirmųjų krikščionių aukų. Kadangi Filologas tarnavo pretorijaus gvardijoje, įtarimų, kad jis yra vienas iš krikščionių, niekam nekilo. Kai pirmiesiems krikščionims buvo pritaikyta mirties bausmė, Filologas nusprendė nebeslėpti, o viešai išpažinti, kad jis esąs krikščionis. Kai kurie broliai krikščionys ragino pagailėti savęs ir savo jaunutės žmonos. Šitoks jų elgesys kėlė įtampas Filologo širdyje, bet jo žmona Julija tvirtai apsisprendė ir patarė Filologui išpažinti, kad jie esą krikščionys. Julija tvirtai Filologui pareiškė : „Kur Viešpats pastatė, ten mes privalome būti ir nebijoti Jo išpažinti. Gyvenime ir mirtyje mes – Jo vaikai.“ Kitą dieną Filologas ir Julija žiauriajam Romos prefektui prisipažino, kad jie – krikščionys. Degdamas šventu vyriškumo narsumu ir įkvėpto gyvo tikėjimo ugnimi Filologas drąsiai stojo prieš kruvinąjį tironą. Jis atvirai išpažino save esant krikščioniu. Labai apgailestavo, kad anksčiau neišpažino savo tikėjimo, nes bijojo netekti vietos pretorijaus gvardijoje. Julija taip pat ryžtingai išsakė savo įsitikinimus. Ji pamaldžiai kreipėsi į Dievą ir prašė atleisti jų ankstesnį bailumą ir maloningai priimti dabartinį išpažinimą. Vieną akimirką kraujo ir smurto reginių laukiančiųjų minioje kilo gailestis regint giedrą, beveik vaikišką jaunos aukos Julijos veidą. Visgi nekaltų krikščionių likimas buvo nuspręstas. Jų mirtis – sudeginimas Nerono soduose. Nerono nuosprendžiu Filologas ir Julija buvo sudeginti kaip vyras ir žmona viename lauže.

Senajame Romos Martirologe šv, Filologas minimas lapkričio 4 d. (naujajame nebeminimas, turbūt, dėl istornių žinių stokos) kartu su šv. Patrobu. Rytų Bažnyčioje minimas lapkričio 5 d. pagal Julijaus kalendorių (pagal mūsų, Grigaliaus kalendorių būtų 11 18), o taip pat tarp 70-ties apaštalų sausio 4 d. (01 17).

Galilėjiečių bendruomenės vadovą

kun. Eitvydą Merkį galite rasti

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje:

kasdien pusvalandį prieš ir tuojau po 17 val. šv. Mišių;

sekmadieniais ir šventadieniais nuo 16.00 iki 18.00 val.

Išpažinčių kunigas klauso kasdien pusvalandį prieš Mišias.

Ilgesniems dvasiniams pokalbiams reikia su juo susitarti iš anksto.

Kalendorius
loader
Prašymai pasimelsti (intencijos)
Klausimas apie tai, kas domina
Lankytojai
139315
ŠiandienŠiandien237
VakarVakar273
Šią savaitęŠią savaitę2175
Šį mėnesįŠį mėnesį5417
VisoViso1393156
Statistik created: 2024-12-22T08:27:22+00:00
Lankosi svečių 5
Lankosi narių 1
Straipsnių peržiūrėjimai
7167781

Galilėjiečių bendruomenė meldžiasi

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje

kasdien 17 val. Mišiose.

Sekmadieniais bei šventadieniais,

taip pat šeštadieniais

16.30 val. gieda Vakarinę

17 val. švenčia šv. Mišias