GALILĖJIEČIŲ

Penktadienis. 6 val. 30 min. Neskubėdama einu į darbą. Žmonių dar nedaug. Kaip ir mašinų. Pasisveikinu su Maironiu, žvelgiančiu į mane. Kviečiančiu mylėti Tėvynę, artimą, Dievą. Perskaitau jo eiles.

NEPRIKLAUSOMYBĘ ATGAVUS

Nejaugi tai ne sapnas? Ne svajonė,

Viliojusi... dar vakar be vilties?!

Nejau vergijoj slėgusi dejonė

Dabar tik sapnas? šmėkla praeities?

Jauna, laisva, pati savęs valdovė

Tautų eilėn įstojo Lietuva,

Savu krauju vergijos nusiplovė,

Sutraukius pančius ištverme sava!

Lyg būtų grįžęs amžius Gedimino

Ir pilkalnių sukilę milžinai!..

Europos vėlei viešpačiai sužino

Lietuvių vardą, skambantį šaunai.

Už ką, už ką, Dievuliau, ta malonė,

Jog leidai mums sulaukti tos dienos?

O kiek kitų į amžiną kelionę

Nuėjo skurdūs, laukdami anos!..

Už juos karščiau tėvynę gal mylėjom?

Ar jai aukų gal nešėm brangesnių?

O ne, o ne! Tiktai daugiau kentėjom,

Per didūs nešti jungą kalinių!

Likimą aukštą, Viešpatie, mums skyrei:

Pirmiesiems džiaugtis laisvės spinduliais!

Garbė jums, budrūs šių dienų didvyriai,

Laisvais išvedę šalį vieškeliais!

Garbė, garbė, kad iš Maskvos griuvėsių

Drąsiais pečiais ją išnešėt kilniai!

Nors jūsų aš vardų nebeminėsiu,

Bet jus minės su pagarba ainiai.

Širdis suspurda. Šiandien mes gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Tik nuo mūsų minčių, veiksmų, kasdieninio darbo, pagarbaus savosios tautos istorijos atminimo išsaugojimo ir perdavimo jaunajai kartai priklauso jos ateitis.

Žengiu ant Baltojo tilto, nuvalyto energingais, plačiais augaloto kiemsargio mostais. Jo diena jau senai prasidėjusi. Mintyse padėkoju jam už tai, kad galiu lengvai eiti keliu ir... džiaugtis nuostabiomis sniego gėlėmis ant Neries. Jų šiemet dar nedaug buvo.

• < Anks
• Kitas >