GALILĖJIEČIŲ

Tikėjimas dažnai tapatinamas su keliu, kelione. Man šis simbolis labai artimas. Man asmeniškai tikėti reiškia eiti tikrai nelengvu keliu. Tas kelias nelengvas jau vien todėl, kad yra nepopuliarus, „nemadingas“, todėl tu, tuo keliu einantis, dažniausiai esi nesuprastas ir atmestas. Šis kelias apgaubtas mūsų pačių nuodėmių ir netobulumų tamsos, kurioje taip lengva pasiklysti, pasukti klaidinga kryptimi. Šis kelias iš abiejų pusių apsuptas pasaulio vilionių ir kerų šnabždesių, kviečiančių nusukti lengvais, atsakomybę neigiančiais, malonumų ir nevaržomos laisvės vieškeliais. Šiame kelyje mėtosi daug iš tų pražūtingų vieškelių atskriejusių didesnių ir mažesnių akmenų – galimybių suklupti. Štai šiuo keliu einame mes, krikščionys, toli priekyje matydami šviesą – mūsų visų tikslą. Einame, stengdamiesi apeiti tuos tamsoje pasislėpusius akmenis. Didieji net ir tamsoje pakankamai gerai pastebimi, tačiau mažųjų dažnai nepamatome – suklumpame. Einame, stengdamiesi išlikti budrūs ir nesileisti užliūliuojami gundančių šnabždesių, tačiau kartais nusilpstame, pailstame ir nejučiomis pasukame link pavojingų kelkraščių... Vieni einame sparčiau, kiti stoviniuodami. Vieni – kelio viduriu, kiti – atsargiai laikydamiesi kelio krašto. Dauguma, kad ir suklupę, nuklydę, vėl keliamės, nusipurtome dulkes ir einame pirmyn. Ir vėl klumpame, ir vėl keliamės, ir vėl einame pirmyn... Einame visi kartu, bet po vieną, kasdienybėje vienas kito kartais ir nepamatydami, prasilenkdami.

Bendruomenė šiame kelyje man – tarsi virvė, kurios laikydamiesi vaikšto aklieji. Einame taip pat, kaip ir visi krikščionys, tuo pačiu tamsiu, akmenuotu keliu. Skiriamės tik tuo, jog laikomės šios virvės. Esame įvairūs: vieni uolesni, kiti lėtesni, vieni akylesni, kiti dar ne tokie pastabūs, vieni tvirtesni, kiti ir už gana mažų akmenų užkliūvantys. Tačiau tie uolesni išjudina lėtuosius. Akylesni kitiems padeda apeiti kai kuriuos akmenis. O kam nors suklupus, šalia esantis tuoj ištiesia ranką ir padeda atsistoti. Nuolat džiaugiuosi ir dėkoju Dievui, kad šiame kelyje atradau savąją virvę – Galilėjiečių bendruomenę. Nors dar ne taip seniai, vos prieš metus, jos įsitvėriau, iškart pajutau, kaip mano žingsnis tapo tvirtesnis ir užtikrintesnis.

• < Anks
• Kitas >