Kviečiame pasirašyti peticiją prieš nepagrįstą vaikų paėmimą iš šeimų: stabdykime tarnybų smurtą. Peticiją rasite čia.

Tai tikrai aktualu ir mes neturėtume likti abejingi.

Po skandalingo vaikų atėmimo iš tėvų Kaune visuomenė atsibudo ir ėmė gintis nuo policinės valstybės mentaliteto. Pasipylė straipsniai apie įvykį ir padėties analizė (apie tai rašė tinklalapiai Pro patria, TIESOS, DELFI,  15min., infa.lt, Kauno forumas). Teisinis iškrypimas šmaikčiai pavaizduotas karikatūroje, o apie iškrypusią Vaiko teisių apsaugą taikliai rašo A. Švarplys.

Kokios viso to klaidžiojimo priežastys? Bedievybė ir iš jos kylančios pasekmės: išminties stoka, gyvenimo beprasmybė, nusivylimas, girtuoklystė, amoralumas, smurtas, kvailystės ir t. t.

Biblijoje rašoma:

Kvailys sau širdyje sako: „Dievo nėra!“ Tokie yra sugedę, jie šlykščiai elgiasi; nėra nė vieno, kuris gera darytų (Ps 53, 2).

Viešpats žvelgia žemyn iš dangaus į žmoniją, norėdamas pamatyti, ar yra kas protingas ir Dievo ieškantis. Kvailys sau širdyje sako: „Dievo nėra!“ Tokie yra sugedę, bjaurasty paskendę nėra nė vieno, kuris gera darytų (Ps 14, 2).

Kas gailisi rykštės, nekenčia savo vaiko, o kas jį myli, rykšte pataiso (Pat 13, 24).

Lazda yra parengta pašaipūnams ir rykštės kvailių nugarai (Pat 19, 29).

Jei kvailumas įsikeroja jaunuolio širdyje, tik pamokymo rykštė jį išvarys (Pat 22, 15).

Rykštė ir pabarimas duoda išminties, bet vaikas, sau paliktas, yra motinos gėda (Pat 29, 15).

Neleisk jam laisvai elgtis jaunystėje, į jo kvailystes nežiūrėk pro pirštus! (Sir 30, 11).

Kvailys išlieja visą savo įniršį, o išmintingas žmogus santūriai susilaiko (Pat 29, 11).

Senovėje, vadovaudamiesi Bibline bei liaudies išmintimi ir tik ypatingais bei retais atvejais duodami paragauti “beržinės košės” mūsų “beraščiai” senoliai sugebėjo išauginti didžius žmones, o ką išaugins šiuolaikiniai “mokytieji” (LSN rašo, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron pasakė, jog dideles šeimas turinčios moterys yra nemokytos) parodys tik ateitis, kai po mūsų gyvensiančios kartos srėbs dabartinio auklėjimo vaisius, kurie dar tik užsimezga, bręsta ir formuojasi, o mes pjauname praeities kartų triūso bei auklėjimo vaisius.

Viename straipsnyje rašoma, kad prancūzai dėl masinės migracijos persikelia į Vengriją, kurios valdžia, daugelio Europos vadovų aršiai puolama, elgiasi išmintingai ne tik imigracinėje politikoje, bet ir kitose srityse. Kaip rašo LSN, jie neseniai nusprendė, jog daugiau neberems universitetų lyčių studijų, nes tokia disciplina yra ne mokslas, o ideologija.

Čia dera ir kitas pavyzdys, apie kurį rašo LSN: Norvegijos vaikų tarnybos Barnevernet atsidūrė Europos teisme už vaikų atiminėjimą iš šeimų. Po dešimt metų trukusio bilinėjinimosi 2018 m. balandį Europos žmogaus teisių teismo didžioji kolegija nutarė, kad Norvegijos tarnyba pažeidė žmogaus teises ir neteisėtai atėmė vaikus iš šeimos.

Kiek per tą dešimtmetį iškentėjo šeimą, o ypač vaikai? Kokia nepataisoma žala jiems padaryta! Kas atsakys už tai ir atlygins?

Seniau žmonės žinojo, kad visi stosime prieš teisingąjį Teisėją ir kiekvienas atsakysime už savo darbus, o dabar, praktinio ateizmo ir iškreiptos tolerancijos laikais iš taip mąstančiu tik pasijuokiama ir jie pavadinami “homofobais”, “atgyvenomis”, “marginalais”, “fundamentalistais” ir t. t. Nebijokime tokiais būti, verčiau bijokime būti dvasiniais trumparegiais ir evangeliniais kvailiais apie kuriuos Biblijoje randame parašyta:

Kas pasitiki savo protu, yra kvailys, o kas gyvena pagal išmintį, tas saugus (Pat 28, 26).

Kvailys juokiasi visu balsu, o išmintingas žmogus kukliai šypsosi (Sir 21, 20).

Jei išmintingas žmogus eina su kvailiu į teismą, kvailys tik niršta ir juokiasi be saiko (Pat 29, 9).

Kaip šuo vėl grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystę (Pat 26, 11).

O Dievas jam (turtuoliui) tarė: 'Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei?' (Lk 12, 20).

Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė. Parašyta: Jis sugauna protinguosius jų gudrybėje (1 Kor 3, 19).

Deja, juslinis žmogus nepriima to, kas ateina iš Dievo Dvasios. Jis tai laiko kvailyste ir nepajėgia suprasti, kad tuos dalykus reikia vertinti dvasia (1 Kor 2, 14).

Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė (1 Kor 1, 18).

• < Anks
• Kitas >