GALILĖJIEČIŲ

Apsisuko dar vienas naujas ratas mums dovanotas šioje žemiškoje kelionėje. Kaip ir kasmet trumpai valandėlei Galilėjiečių laivelis stabtelėjo prie kranto. Šis sustojimas skirtas norintiems išlipti iš laivelio, nes žinome, kad apsisprendimo laisvė yra svarbi kiekvienam asmeniui. Tik laisva valia norintis būti bendruomenėje gali joje jaustis kaip šeimoje.

Iš pasaulio esame atėję į laivelį, kuriuo plaukia sesės ir broliai kartu su rūpestingu ir patyrusiu vairininku – kunigu Eitvydu. Atėjome paskatinti noro pažinti tikėjimą, jį sustiprinti, suvokti koks džiaugsmas ir tikrumas yra gyventi sekant Jėzumi. Būdami bendruomenėje, kartu kalbėdami Valandų liturgiją, švęsdami Eucharistiją, maldingai skaitydami Šventąjį Raštą nuolat esame turtinami ir stiprinami. Joje mokomės priimti kitą kitokį, išgirsti kitą, klausytis kito, čia su Dievo pagalba mūsų širdys darosi širdingesnės. Jei žmogus suprato, kad bendruomenėje nebemato savęs ar paaiškėjo, kad jo lūkesčiai yra kitokie, jis iš jos išeina.

Atvelykio sekmadienį sesės ir broliai, norintys būti kartu Tikėjimo kelionėje, susirinkome draugėn pažymėti savo kaip krikščionio gimtadienį Galilėjiečių bendruomenėje. Po šv. Mišių kiekvienas asmeniškai išsakėme siekį sekti Jėzumi, vis labiau išsižadant savęs. Atnaujinę siekį tos pačios dvasios paliesti nuoširdžiai pasidžiaugėme ir padėkojome mūsų dvasios vadovui kunigui Eitvydui už ugdančią ir stiprinančią bendrystę.

Broliškoje agapėje gardžiavomės sesės Astos iškeptu gardžiu tortu.

Tegul mūsų širdyse nuolat skamba šventųjų Mišių pabaigoje kunigo Eitvydo ištartas palinkėjimas – kad mums visame kame pavyzdys būtų Kristus, kad neštumėme į savo namus, darbovietes Evangelijos teikiamą šviesą ir tiesą.