GALILĖJIEČIŲ

2012 m. birželio mėn. sekmadieniai ir vienas šeštadienis tapo galilėjiečių bendruomenės „prisiminimų dienomis“. Matydamas, kad pasikeitus kai kurioms aplinkybėms į mums brangias „istorines“ vietas ateityje gali būti sunku patekti, bendruomenės vadovas kunigas E. Merkys pakvietė visus dar kartą jas aplankyti, prisiminti, kuo tuo metu gyvenome, apie ką svajojome.

Todėl vėl apsilankėm Kristinos ir Gražinos butuose, kurių duris svetingai atvėrė jų šeimininkės, kai „neturėjom, kur galvos priglausti“, kur vyko pirmieji, mums labai svarbūs susirinkimai. Po Devintinių procesijos pasėdėjom prie Neries netoli Kalnų parko stotelės, kur, galima sakyti, gimė bendruomenė, kur apsisprendėm drauge sėsti į laivelį ir po truputį irtis į gilumą. Joninių išvakarėse vėl pasisvečiavome vaikų darželyje, kuriame kunigas Eitvydas lankydavosi pas vaikus, su jais švęsdavo šv. Mišias, kuriame vyko daug labai svarbių bendruomenės gyvenimo įvykių. Jame tą šeštadienio vakarą po Mišių Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje visi drauge gražiai bei linksmai šventėme Jonines, ieškojome "paparčio žiedo", o šventės pabaigoje, kaip dera galilėjiečiams, Nerimi plukdėme ne vainikus, bet laivelius, palydėdami juos į tolį bei vakaro sutemas liaudies dainomis ir vis galvodami apie pirmyn besiiriantį mūsų bendruomenės laivelį.

Buvo labai prasminga trumpam stabtelėti, atsigręžti atgal, prisiminti bendruomenės priešistorę – dėl ko likom drauge, neišsisklaidėm, neišsibėgiojom, išėjus iš Šv. Jonų bažnyčios. Pabandėm atgaminti ir bendruomenės pirmuosius žingsnius, mūsų įveiktus sunkumus ir patirtus džiaugsmus. Smagu, kad gražiai pabuvome drauge, tačiau svarbiausia, kad pajutome, kaip sutvirtėjo mūsų šaknys. Būtina gerai žinoti tai, kas buvo, kad susivoktum tame, kas vyksta šiuo metu – praeities perspektyvoje nuskaidrėja dabartis.