GALILĖJIEČIŲ

Auštant šio sekmadienio rytui, ne vienas su nerimu klausėmės ant palangės smagiai šokančių lietaus lašelių muzikos, pro langus dairėmės į storus debesų patalus, nuklojusius dangų... Ir sinoptikai žadėjo tik lietų.... Tačiau noras jaukioje aplinkoje atšvęsti Viešpaties dieną, pabūti drauge, gal kuo nors pasitarnauti artimui nesulaikė mūsų šiltuose ir jaukiuose namuose.

2012 m. rugsėjo 23 d. mes, galilėjiečiai, mūsų ištikimiausi bičiuliai ir niekuomet neprarandantys geros nuotaikos mūsų mažieji – nors ir nedidukė grupelė – sugužėjome į svetingą jėzuitų gimnazijos stovyklą, savo ryžtu nustebindami net stovyklos sargą Aleksandrą.

Atšventę šv. Mišias, padėkoję Viešpačiui už Jo malones, už žmones, stovinčius šalia, už jų ištikimas, mylinčias širdis, visi drauge susėdome prie ilgo stalo pasidalinti atsivežtais skanėstais – pasistiprinti, nes nepastebimai atėjo ir pietų metas.

Kadangi už lango lietutis vis girdė per vasarą ištroškusią žemę ir gamta neviliojo, todėl mūsų kelionės įkvėpėjas kunigas Eitvydas operatyviai pakeitė įprastinę dienotvarkę ir pakvietė dar kartą prisiminti Londono olimpiados atidarymą, pažiūrėti epizodą su garsiu britų komiku ponu Bynu (R. Atkinsonas) ir filmą „Ugnies vežimai“ (Chariots of Fire), kurio kadrai bėgo, kai  kartu su Londono simfoniniu orkestru ponas Bynas grojo sintezatoriumi ir… užmigęs sapnavo, kad atlieka pagrindinį vaidmenį šioje žymioje sportinėje dramoje, pelniusioje Oskarą už Vangelio muziką ir daug kitų apdovanojimų.

Su didžiuliu malonumu pažiūrėjome šią tikrais faktais paremtą dviejų 1924 m. olimpiados bėgikų istoriją: pamaldaus Škotijos krikščionio E. Liddellio, gyvenančio ir sportuojančio Dievo garbei ir šlovei, atsisakiusio rungtyniauti sekmadienį – Viešpačiui skirtą dieną – ir garantuotą aukso medalį perleidusio H. Abrahamui, anglų judėjui. Tačiau Dievo meilė daro stebuklus. Komandos draugui užleidus jam savo vietą kitame bėgime, E. Liddellis laimėjo ir šią rungtį, ir viso gyvenimo. Vėliau jis buvo misionieriumi ir 1945 m. mirė Japonijos okupuotoje Kinijoje.

Po filmo savo planuotą dienotvarkę papunkčiui įgyvendinome pilnai: pasigardžiavome kelių pasiaukojusių brolių per lietų iškeptu šašlyku, o didžiausi futbolo entuziastai, nepaisant vis dar dulkiančio lietučio, su kunigu Eitvydu priešakyje ir kamuolį paspardė.

Kai sunkiau, kai šalčiau, visi šalia vienas kito esam arčiau. Praleidom dieną kaip tikra darni šeima. „Savo ištikimiesiems Dievas visuomet yra parengęs dovanų“, – šv. Mišių metu sakė kunigas Eitvydas. Bėgikas E. Liddellis buvo apdovanotas ne tik žemiškuoju, bet dangiškuoju „auksu“, nes jo meilė Dievui sukrėtė pasaulį ir jaudina iki šiol. Ir mes kiekvienas į žemę atėjom su Dievo užduotimi ir Viešpats tikrai padės ją atlikti, jei nenukrypsim nuo Jo nurodyto „bėgimo takelio“. Tad melskimės su Senojo Testamento Eliša, kad Viešpats atvertų ir mums akis, kad ir mes pamatytume mus saugančius raitelius ir ugninius vežimus (plg. 2 Kar 6, 17) ir patikėtume, kad visus savo ištikimuosius Viešpaties malonė kaip Eliją ugnies vežimais ir ugningais žirgais pakels viesulu į dangų (plg. 2 Kar 2, 11).