GALILĖJIEČIŲ

Baigiantis vasarai, kun. Eitvydas pakvietė pasidairyti po dangų bei žvaigždynus. Galilėjiečiai ir bendrakeleiviai su šeimomis, dideli ir maži, leidomės į kelionę rugsėjo 27 d., po Mišių Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje. Vykome 7 automobiliais (28 suaugusieji ir 8 vaikai).

Pirmiausia aplankėme etnokosmologijos muziejų Molėtų rajone Kulionių kaime, prie Želvos ežero. Muziejaus gidas vedžiojo po muziejaus sales, rodė etnografinius eksponatus, žiūrėjom filmą apie planetas, netgi turėjom galimybę palaikyti meteorito nuolaužą rankose.

Po to ėjome į kelionės tikslą – Molėtų observatoriją. Ekskursijai po ją mums vadovavo dr. Kazimieras Zdanavičius, nuo jaunystės dirbęs Teorinės fizikos ir astronomijos institute. Dr. Kazimieras dalyvavo naujosios observatorijos statybos procese – su kolegomis ieškojo vietos observatorijai, montavo galingą teleskopą ir dirbo su juo. Pasakojo apie pasikeitusias galimybes šiandien, kai nebereikia mechaniniu būdu sukti didžiulį stogo kupolą ir sėdėti šaltyje ar karštyje vykdant dangaus šviesulių stebėjimus. Dabar visas mikroskopo valdymas vykdomas iš instituto patalpų Vilniuje nuotoliniu būdu. Dr. Kazimieras gerai pažįsta žvaigždynus, žino jų pavadinimus ir gali juos parodyti. Anksčiau daug laiko praleisdavo stebėdamas dangų, žvaigždes.

Aplankėme observatoriją, turėjom galimybę pamatyti vieną galingiausių Europoje teleskopų, tačiau matėm dangų tik kompiuterio ekrane. Observatorijos darbuotojas kantriai atsakinėjo į mūsų klausimus, buvo įdomu jo klausytis.

Vėliau dr. Kazimieras mums išnešė mažesnį teleskopą, kurį pastačius lauke stebėjom dangų ir žvaigždės priartėjo prie mūsų. Toje begalinėje visatoje, po atviru žvaigždėtu dangumi buvome tokie maži ir nereikšmingi, bet laimingi.

“Dėl to aš klaupiuosi prieš Tėvą, nuo kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi vardą” (Ef 3, 14–15), “kad /…/ įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje galėtume suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta visokį žinojimą” (Ef 3, 17–19).