GALILĖJIEČIŲ

Šventinis žygis baidarėmis

Vasaros atostogas pradėjome šventiniu žygiu baidarėmis, Nerimi, Joninių vakare. Jei praėjusiais metais Joninių išvakarėse bei visą naktį pliaupė lietus, ir kai kuriuos išgąsdino (liko tik 19 valčių ir 37 bebaimiai pasiryžėliai), tai šiemet galėjome džiaugtis reta Joninių dovana – puikiu, giedriu oru. Žygį pradėjome Ožkiniuose, vakarėjant, bendra malda giedodami Vakarinę. Po to pasipuošę valtis (šiais metais jų buvo 14) leidomės kelionėn. Plaukėme pro Verkius, kur ant kalno liepsnojo milžiniškas laužas, o pakrantėje nestigo žmonių, švenčiančių Jonines. Valakampiuose, antrajame paplūdimyje sustoję užkandome, kunigas Eitvydas žiburiais papuošė valtis, ir jau visai sutemus tęsėme kelionę. Plaukėme tamsoje per žiburiuojantį Vilnių, nuo Žirmūnų tilto susikibę draugėn, smagiai dainuodami liaudies dainas bei giedodami giesmes. Kelionę baigėme jau po pusiaunakčio prie Baltojo tilto.

Žygis pažintiniu pėsčiųjų taku

Birželio 24-tą dieną, Joninių vakarą, po šv. Mišių Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje, būrelis žmonių, vadovaujamų bendruomenės bendrakeleivių Viliaus ir Skirmantės, nuvykome į Rokantiškes. Užkopę ant aukšto Strielčiukų piliakalnio susipažinome su buvusios piliavietės istorija, ir pasigrožėję įspūdinga, nuo kalno atsiveriančia, panorama, užkandę bei pasivaišinę arbūzu, leidomės į kelionę pažintiniu pėsčiųjų taku. Gražų, šiltą vakarą keliavome medžių lapijos pavėsyje nevarginami saulės kaitros, bendraudami, dalindamiesi mintimis ir grožėdamiesi gamta. Baigdami žygį, miško laukymėje, kur jau nebesigirdėjo beprotišku garsu leidžiamos muzikos Naujojoje Vilnioje, sustojome pagiedoti Vakarinės, o po to, giedodami giesmes ir dainuodami liaudies dainas užbaigėme žygį Stielčiukų piliakalnio papėdėje, ten, kur ir pradėjome, nukulniavę tą vakarą keletą kilometrų.

Pažintinis žygis baidarėmis

Liepos 9-ąją kunigas Eitvydas su Galilėjiečių bendruomene ir bendrakeleiviais susiruošėme į baidarių žygį Merkio upe.

Kelionę pradėjome nuo Kačėnų tilto – ten, kur pernai baigėme baidarių žygį Merkiu. Kaip įprasta mūsų išvykose, visi giedojome Rytmetinę, šlovinome Viešpatį, meldėmės prašydami gero oro, gražios tarpusavio bendrystės, Dievo atpažinimo mus supančioje gamtoje, sesėje, brolyje.

Kupini geros nuotaikos ir ryžto keliauti lipome į baidares. Šį kartą upė buvo vandeninga ir bristi ja paskui baidares taip, kaip pernai, nebeteko. Upė čia platėjo, čia siaurėjo, vietomis vos dvi baidarės šalia viena kitos išsitekdavo. Šiame maršrute Merkys vingrėjo gal net labiau, nei Širvinta. Galbūt dėl to Jašiūnai, atrodė, niekada nesibaigs. Šis miestelis pagirtinai sutvarkytas, nušienauta pakrantė, prie namų žydi gėlės. Pasibaigus miestui, vaizdas jau kitoks –aukšti tankūs meldai pakrantėse neleido nieko daugiau matyti, nebesutikome antyčių šeimynėlių su gausiais jauniklių pulkais, kurių tiek daug ką tik matėme. Bet upės vingiai neleido nuobodžiauti, o upės srovė linksmai nešė tolyn.

Papietauti sustojome gražioje vietoje prie tilto. Vaikai visai nepavargę nuo irklavimo, lenktyniavo kopdami į aukštą tiltą. Tuo tarpu suaugę ruošėme stalą bendriems gardiems žygeivių pietums.

Po pietų, paukiant toliau, du kartus teko įveikti kliūtis – škvalo išverstus medžius. Buvome sužavėti klieriko Viliaus ir jo sūnėno entuziazmu: jiedu po pusę valandos mirko vėsokame šaltiniuoto Merkio vandenyje ties kliūtimis, kad padėtų merginų bei moterų valtims saugiai persikelti per išvartas.

Kelionę baigėme Rūdninkuose, prie paminklo 1863 m. sukilimo dalyviams. Buvome šiek tiek pavargę, bet linksmi ir džiaugsmingi.

Kaupėme jėgas kitai kelionei.

Evangelizacinis žygis baidarėmis

Liepos 16-ąją vykome į evangelizacinį baidarių žygį, maršrutu Nemenčinė – Vilnius. Čia galėjo plaukti vaikai ir suaugę, patyrę ir pirmąkart plaukiantys žmonės, trasa nėra sunki. Ir šį savaitgalį džiaugėmės gražia gamta, puikiais vaizdais, geru oru. Priplaukus Vilnių visos baidarės susijungėme į vieną didelį „katamaraną“. Džiugiai giedojome giesmes ir sveikinome švenčiančius žmones praplaukiančiuose laivuose. Laivų keleiviai mums atsiliepdavo modami rankomis ir plačiai šypsodamiesi. Sveikinomės ir su šeimomis, jaunimo būreliais, einančiais krantine. Ypač jaudinantis momentas išgyventas su sutuoktuves švenčiančia pora ant Baltojo tilto, kuomet prašėme Dievo palaimos jaunai šeimai. Jaunamartė vos savo gėlių puokštės mums į baidares nenumetė.

Iš tiesų Dievo meilė praplečia mūsų širdis, kviečia neužsisklęsti tik savyje, bet eiti į bendrystę su sutiktais žmonėmis atvirai ir nuoširdžiai.

Puikiai pailsėjome ir įgavome jėgų kitai savaitei. Prisiminimui krante padarėme žygeivių nuotrauką, nuoširdžiai atsisveikinome. Kai kurie buvo pasiryžę plaukti ateinantį šeštadienį.

Baigiamasis žygis baidarėmis

Liepos 23-čią dieną užbaigėme šios vasaros baidarių žygius plaukdami kunigo Eitvydo parinktu maršrutu Grigiškės–Kernavė. Rytmetinę valandą meldėmės lyjant lietui. Būtų gerai, kad jis neįsisiautėtų. Lis ar nelis vis tiek plauksime. Baidares nuleidome į sraunią Vokės upę. Trumpą atkarpėlę patyrę jos veržlumą įplaukėme į Nerį. Čia ji plati, apjuosta įvairaus žalumo atspalviais pasipuošusiu mišku. Nuolaidūs krantai leido grožėtis nuostabia gamta. Sutikome baltuosius garnius – pirmiausia du, vėliau jų būrelis padidėjo iki septynių. Paukščiai prisileisdavo mus iki saugaus atstumo ir vėl pakildavo, už upės posūkio palaukdavo mūsų ir vėl nuskrisdavo. Taip jie mus viliojo kelis kilometrus. Sveikinomės su sutiktais žvejais, kurie sakė, kad žuvis nelabai kimba. Žinoma, mes plaukdami žuvis išbaidydavome, bet palinkėdavome, kad jos pagautų tiek, kiek nori. Rėvų buvo nemažai, apie jas sužinodavome iš tolo girdėdami upės šniokštimą, tačiau vandens upėje šiemet daug ir didžioji dalis akmenų apsemta. Ties Vievio tiltu sutarėme kelionę tęsti iki Kernavės. Ją pasiekėme jau vakare. Juntamą nuovargį, nuplaukus 45 km. pučiant stiprokam priešiniam vėjui, išsklaidė įspūdingai atrodantys Kernavės bažnyčios bokštai, piliakalniai. Dangaus platybės, miškų žaluma, vandens sraunumas, paukščių čiulbėjimas, kartu keliaujančių draugiškumas ir pagalba prireikus – visa tai pripildė mus, atgaivino ir praturtino. Čia mūsų kelionės pabaiga. Labai gera ištrūkus iš miesto pailsėti gamtoje, pasigrožėti tokia nuostabia mūsų Tėvyne, pasidalinti bendryste.

***

Iš visos širdies dėkojame kunigui Eitvydui, Galilėjiečių bendruomenės vadovui, suorganizavusiam šios vasaros baidarių žygius.