GALILĖJIEČIŲ

Prabėgo dar vieni Viešpaties dovanoti metai...

Rugpjūčio 16 d., sekmadienio popietę, Galilėjiečių bendruomenės nariai rinkosi į Trinapolio rekolekcijų namus, į kasmetines rekolekcijas, kad trumpam pabėgę nuo pasaulio triukšmo, atidėję kasdienybės darbus, būdami drauge, išgyventų dvasinę bendrystę bei sustiprėtų Dievo artume.

Rekolekcijos prasidėjo mūsų bendruomenės vadovo kunigo Eitvydo aukotomis šv. Mišiomis. Vakare klausėmės jo įvadinės konferencijos, pasivedėme Dievui giesmės žodžiais: „Globok, Dieve, mus, tikime Tavim, Tu rodai kelius į laimę...“.

Šiais, popiežiaus Pranciškaus paskelbtais Pašvęstojo gyvenimo metais, rekolekcijų vadovas pasirinko temą „Apie pašaukimą į visuotinį šventumą“, nes mūsų bendruomenė taip pat orientuojasi į Dievui pašvęstą gyvenimą. Jis pabrėžė, kad į šventumą kviečiami visi: vienuoliai, mergelės, našlės, šeimų žmonės, gyvenantys vieni, sveiki bei gulintys ligos patale.

„Tokia gi Dievo valia – jūsų šventėjimas“ (1 Tes 4, 3).

Bendruomenės dvasios vadovas paragino rekolekcijų dalyvius žvelgti į Jėzų ir permąstyti savo asmeninį pašaukimą, misiją, kelią į šventumą ir kaip kiekvienas iš mūsų atliepiame į šį kvietimą. Jis kalbėjo, kad Jėzus visus kviečia sekti Juo, tačiau ne visi tą kvietimą išgirsta. „Reikia į Dievo balsą įsiklausyti „vidinėmis ausimis“. Ne tik klausykitės Dievo Žodžio, bet ir išgirskite Jį, o išgirdę – vykdykite, gyvenkite Juo“, – ragino rekolekcijų vadovas. Jis įvairių šventųjų gyvenimų pavyzdžiais parodė, jog pirmasis impulsas pasišvęsti Dievui jiems kilo iš šv. Rašto: tai troškimas priklausyti vien Kristui, artimiau sekti Juo, supanašėti su Juo, įgyvendinant Evangeliją ypatinga gyvenimo forma. Šis kvietimas ir anksčiau, ir dabar realizuojamas labai įvairiais būdais, todėl buvo kalbama apie iš to kylančią didžiulę pašvęstojo gyvenimo formų įvairovę. Mūsų dvasios vadovas pakartojo savo mėgstamą posakį: „Nesekite šventaisiais, bet sekite Kristumi taip, kaip Juo sekė šventieji“.

Rekolekcijų vadovas mums priminė, kaip skirtingai buvo sekama Jėzumi iki Prisikėlimo ir po Prisikėlimo, apžvelgė pagrindines Jėzaus sekėjų „kategorijas“. Visa konferencija buvo skirta evangeliniams patarimams. Žvelgėme į Jėzų – skaistų, neturtingą ir klusnų dangiškajam Tėvui ir galvojome, kaip kiekvienas pagal savo luomą galime gyventi Jėzaus mums padovanotais evangeliniais patarimais ir didinti šią dovaną.

Rugpjūčio 20 d. vakare šv. Mišiomis prasidėjo „Krikščioniško gyvenimo dienos”. Į jas susirinko norintys daugiau sužinoti apie Jėzų ir Jo gyvenimo ir veiklos laiką bei aplinką, taip pat apie izraelitų maldą ir krikščioniškąją Valandų liturgiją, pailsėti Dievo artume ir pagyventi apaštalų laikų Jeruzalės bendruomenės pavyzdžiu. Rytinės konferencijos kvietė į kelionę Jėzaus gyvenimo takais. Gausios vaizdinės medžiagos, Šventojo Rašto apmąstymų pagalba, klausantis hebraiškų giesmių bei psalmių įrašų, rekolekcijų dalyviai aplankė Nazaretą, Galilėją, Kafarnaumą, Palaiminimų kalną bei kitas svarbias Jėzaus gyvenimo ir veiklos vietas, ir su mūsų Išganytoju atėjo į Jeruzalę, Alyvų kalną, Jo kruvinomis pėdomis nusekė iki Golgotos, iki Kryžiaus, o paskutinę rekolekcijų dieną su Marija, radusia tuščią kapą, ir visais Jėzaus mokiniais giedojo džiugų Prisikėlimo ryto „Aleliuja”.

Popietinės konferencijos buvo skirtos izraelitų, Jėzaus, Bažnyčios maldai, krikščioniškajai Valandų liturgijai, su kuria jau nuo rekolekcijų pradžios dalyviai susipažino praktiškai, tris kartus dienoje himnais bei psalmėmis šlovindami Viešpatį.

Rugpjūčio 21 d. šv. Mišiomis baigėsi Kafarnaumo dienos“ ir prasidėjo Dvasinės pratybos pagal Ignacą. Jose tyla ir malda – svarbiausi rekolekcijų punktai visiems: rekolekcijų dalyviams, sesėms, besidarbuojančioms virtuvėje bei pasilikusiems pabūti tyloje su Viešpačiu. Asmeninė malda, kasdienis pokalbis su rekolekcijų vadovu, Eucharistijos šventimas, išorinė tyla ir vidinis susikaupimas visų rekolekcijų metu, trumpos vakarinės pastabos rytdienai – tai svarbiausi šių rekolekcijų punktai.

Rekolekcijų dalyviai mąstė apie Dievą – visko pagrindą, savo santykį su Kūrėju bei visa kūrinija, apie Jo dovanas, kuriomis iš didelės meilės Jis apdovanojo mus visus. Jie prisiminė angelų, Adomo ir žmonijos nuodėmių padarinius, žvelgė į savo sužeistumą ir ieškojo vidinio išgydymo kelių. Mąstydami apie Jėzaus gyvenimą, kančią, mirtį ir Prisikėlimą, rekolekcijų dalyviai galėjo geriau įsižiūrėti į Jėzaus Kristaus Veidą, pajusti besąlygišką Jo meilę ir atverti Jam savo širdį. Dievą suradusi ir pamilusi širdis sveiksta, ima geriau matyti, kokia kryptimi Dievas ją veda ir nuoširdžiai pasiryžta atkakliai stovėti jai skirtoje Viešpaties mūšio rikiuotės vietoje.

Visus, grįžtančius į pasaulį, kunigas Eitvydas palydėjo iškilmingu Aarono palaiminimu.