GALILĖJIEČIŲ

Šiuo metu vis daugėja gandų apie pasaulio pabaigą, o spaudoje mirga įvairiausių pranešimų šia tema. Tikro tikėjimo stokojantys, vien tik į šį gyvenimą viltis sudėję mažatikiai bei lengvatikiai net kasasi bunkerius, perka bilietus skrydžiams į atokius Žemės kampelius, uždaro sąskaitas bankuose ir kitaip kraustosi iš proto. Apie tai rašo ir mūsų spauda.

„Lietuvos žinios“ rašo apie Prancūzijos vyriausybės susirūpinimą Biugarašo kaimu, kuris tapo ypatingai populiariu todėl, kad paskleistas gandas, jog jis bus vienintelė vieta Žemėje, kur bus galima išgyventi „Paskutinio teismo dieną“ gruodžio 21 dieną. Kitame dienraščio straipsnyje rašoma apie Simferopolyje organizuojamus nemokamus kursus, kurių tikslas – pasiruošti tą dieną „įvyksiančiai“ pasaulio pabaigai ir t. t.

Tame pačiame dienraštyje rašoma, kad, reaguodami į majų kalendoriumi paremtus gandus apie pasaulio pabaigą, Gvatemaloje gyvenantys majai apkaltino vyriausybę ir kelionių agentūras dėl finansinių paskatų išnaudojant mitą apie senovės majų kalendoriuje numatomą pasaulio pabaigą (žr. straipsnį).

Gausėjant gandų apie pasaulio pabaigą, į tai sureagavo net popiežius. Benediktas XVI sekmadienio audiencijos metu pakvietė maldininkus ignoruoti pastangas nustatyti pasaulio pabaigos datą (žr. straipsnį) ir savo žvilgsnį kreipti į Kristų, Visatos Valdovą, – mūsų gyvenimo ir vilties pagrindą (žr. straipsnį).

Pradedant Adventą, Viešpaties atėjimo laukimo metą (pirmoji jo pusė labiau pabrėžia Jo atėjimą laikų pabaigoje), siūlome paskaityti rimtus, įdomius bei informatyvius astrofiziko Nerijaus Kochansko pastebėjimus apie moksliškai pagrįstą būsimą Visatos galą etc. (žr. straipsnį „Lietuvos žiniose“). Tai turėtų padėti išvengti kito kraštutinumo, ypač būdingo kai kuriems šių laikų „tikintiesiems“, išvis paneigiantiems pažadėtą šlovingąjį Viešpaties atėjimą laikų pabaigoje, kurį skelbia iškilmingas tikėjimo išpažinimas: „Jis [Jėzus] vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius“ ir tikėjimo paslaptis, mūsų kartojama kiekvienų Mišių metu po konsekracijos: „Mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį ir išpažįstame tavo prisikėlimą, laukdami tavęs ateinant“.

Siūlome paskaityti ir biblinį tekstą, kuris labai artimai susišaukia su mokslininko pastebėjimais bei šiandiena:

„Pirmiausia turite žinoti, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, kupini pajuokos. Jie gyvens savo geiduliais ir kalbės: „Kur jo pažadėtas atėjimas? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sukūrimo pradžios.“ Mat jiems, to norintiems, lieka paslėpta, kad nuo seno buvo dangūs ir žemė, iš vandens ir per vandenį sutvarkyta Dievo žodžiu. Todėl ir ano meto pasaulis žuvo, vandeniu aptvindytas. O dabartiniai dangūs ir žemė tuo pačiu žodžiu yra palaikomi ugniai, saugomi teismo ir bedievių žmonių žuvimo dienai.

Tačiau, mylimieji, vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena. Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, bet kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų. O Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sudegs ir suskils, ir žemė su savo kūriniais sudegs.

Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu, kaip laukti Dievo dienos, kaip skubinti jos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir elementai sutirps iš karščio! Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas.

Todėl, mylimieji, šito laukdami, stenkitės tapti jo akivaizdoje nesutepti, nepeiktini ir taikingi. Mūsų Viešpaties kantrumą laikykite išgelbėjimu, kaip jums yra parašęs ir mūsų mylimasis brolis Paulius pagal jam duotą išmintį; jis taip kalba apie šituos dalykus visuose laiškuose. Juose esama sunkiai suprantamų dalykų, kuriuos nemokšos ir nesubrendėliai iškraipo, aiškindami, kaip ir kitus Raštus, savo pačių pražūčiai. Tad jūs, broliai, iš anksto tai žinodami, sergėkitės, kad, nedorėlių paklydimo traukiami, neiškryptumėte iš savo stiprybės. Todėl aukite malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu. Jam šlovė dabar ir iki amžinybės dienos! Amen“ (2 Pt 3, 3–18).

Taigi, mes, krikščionys, tikime tuo, kas Dievo apreikšta bei užrašyta Biblijoje, ir ramiai laukiame Jo žodžių išsipildymo, nebandydami nuspėti tikslios Viešpaties atėjimo Dienos datos. Konkreti data yra slėpinys, žinoma tik Tėvui (plg. Mk 13, 32), o jos skelbimas – erezija, nesiderinanti su Apreiškimu, kaip tai skelbia V Laterano Susirinkimas. Tad, jei mums visiškai nepriimtinas konkrečios datos skelbimas, tai toli gražu nesvetimas laiko ženklų skaitymas, kaip kvietė Viešpats:

„Pasimokykite iš palyginimo su figos medžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. Taip pat išvydę tai dedantis, supraskite, jog jis jau arti, prie slenksčio. Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis“ (Mk 13, 28–31).

Žvelgdami į vis labiau bedievėjantį ir morališkai degraduojantį pasaulį, ekonomines bei politines tendencijas, turime vis daugiau pagrindo karščiau melsti, kad Viešpats gelbėtų pasaulį nuo branduolinio karo rykštės, kuria žmonija žiauriausiu būdu nubaustų pati save ugnimi.

Jau dabar reiktų įsisąmoninti, kad, jeigu kada nors tai įvyks, tai nebus Dievo bausmė, bet be galo skaudi pamoka. Duok Dieve, kad jos nebūtų, bet jei bus lemta tam įvykti, svarbu, kad pasaulis suprastų savo kaltę bei pasimokytų ir nekaltintų Dievo, kuris mums rodo begalinę kantrybę bei gailestingumą, įvairiausiais būdais kviesdamas mus atsivertimui bei atgailai.

Kviečiame visus, nepasiduodant tuščiam smalsavimui ir gandams (žr. straipsnį), o kaip dera rimtiems katalikams, maldingai bei dvasingai išgyventi šių metų advento laiką, nepasiduoti mažatikių bei lengvatikių nerimui bei baimei, bet uoliai dvasiškai rengtis Kristaus gimimo šventei – Kalėdoms ir susitikimui su šlovinguoju mirties Nugalėtoju – Viešpačiu Jėzumi – mūsų mirties valandą bei laikų pabaigoje.

• < Anks
• Kitas >