GALILĖJIEČIŲ

2018 m. rugpjūčio 12–15 d. Galilėjiečių bendruomenės narių nedidukas būrelis susirinko Trinapolio vienuolyno rekolekcijų namuose. Kaip ir kiekvienais metais rekolekcijas vedė Galilėjiečių bendruomenės vadovas kunigas Eitvydas Merkys.

Pagrindinė šių metų rekolekcijų tema, prie kurios kunigas Eitvydas kvietė mus stabtelėti ir susimąstyti yra apie tai, kas yra galilėjietis? Koks jo paveikslas pavaizduotas Biblijoje? Koks jo identitetas? Kaip ir kuo tai svarbu šių laikų krikščionims ir ypač Galilėjiečių vardu pasivadinusiai bendruomenei. Kunigas kvietė tylos rekolekcijų metu iškilusius klausimus, abejones, svarstymus atiduoti Dievui.

Kunigas Eitvydas sakė, kad Jėzus yra galilėjietis: „Tuo metu Petras sėdėjo kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: „Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu“ (Mt 26, 69). Kunigas kalbėjo apie tai, kad dvasine prasme šių laikų galilėjietis – tai kiekvienas Jėzaus sekėjas, kuris eina paskui Jį, seka Juo, seka paskui Jį, liudija Jį.

Apie tai, kad žmogui gyvybiškai svarbu sekti Dievu laikantis Jo įsakymų rašoma tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente. Šventajame Rašte apstu pavyzdžių, kas atsitinka kai žmogus nusigręžia nuo Dievo, pats save padaro dievu ir ... įpuola į nuodėmių liūną, kuris įtraukia žmogų ir atima iš jo tikrąją laisvę, dovanotą Dievo. Galilėjiečių bendruomenės vadovas tėviškai perspėjo, kad turime nuolat ištirti dvasias, kad per savo neišmintingumą ir neatsargumą nepatektume į pinkles šėtono, kuris visais laikais veikia įvairiausiais būdais ir netaptume jo bei pasaulio vergais.

Todėl turime būti uoliais ir nepavargstančiais Kelio – tai yra Kristaus – sekėjais. Turime sekti Dievo pasiuntiniais, kaip apaštalas Petras sekė angelu, kuris išlaisvino jį iš kalėjimo. Turime sekti ir žmonėmis, kurie seka Dievu ir tai liudija visu savo gyvenimu.

Nesekite pasauliu, nesekite tuo, kas pikta. Nesekite mirtimi. Saugokitės netikrų sekėjų, kurie dedasi maldingais, priešinasi Dievo žodžiui, kelia nesutarimus ir papiktinimus.

Sekite tais, kurie ieško teisumo, meilės, ramybės.

Prašykite Dievą ne tik žmogaus fizinio išgydymo, jam susirgus. Būtinai prašykite jo dvasinio išgydymo, nes nuodėmė stipriai susargdina žmogaus sielą.

Nuolatos melskitės. Dirbdami ir ilsėdamiesi. Melskitės už persekiotojus, melskitės, kad nepakliūtume į pagundą. Melskitės už tuos, iš kurių lūpų išgirdome apie Gerąją Naujieną. Melskitės už pašaukimus. Melskitės už save ir vieni už kitus, kad neužkietintume širdžių  ir brangintume Dievo žodį, gyventume juo.

Nuolat budėkite. Budėkite ne šiaip sau, bet turėdami tikslą, pakėlę akis į dangų, kaip vyrai galilėjiečiai. „Kai jie, akių nenuleisdami žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų. Štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais ir prabilo: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų“ (Apd 1, 10 11).

Ir mes esame kviečiami pakelti akis į dangų– į mus nuolat žiūri Dievas, Jo akys nukreiptos į mus. Atsakykime Jam, eikime prie Jo.

Gyvenkite laukdami sugrįžtančio Jėzaus – „Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“  (Mt 24, 44).

Apie tai ir dar daug kita rekolekcijose mums kalbėjo kunigas Eitvydas, drąsindamas ištvermingai eiti Tiesos keliu ir siekti sąmoningo tikėjimo ir augti broliškoje meilėje, kuri yra kantri, maloninga, nepavydi, nesididžiuojanti ir neišpuikstanti, nepasiduodanti piktumui (pagal 1 Kor 13).

Nuoširdžiai dėkojame kunigui Eitvydui už globą ir lydėjimą žemiškoje TIKĖJIMO kelionėje. Dieve, globok mus, trokštančius tave geriau pažinti ir sekti Tavimi.

Po mūsų į Trinapolio rekolekcijų namus susirinko šiek tiek gausesnis būrelis dalyvių, kurie keletą dienų klausėsi kunigo Eitvydo konferencijų apie Jėzaus laikus, aplinką, gyvenimą, aprašytą Evangelijoje bei atskleistą archeologų ir apie izraelitų maldą Jėzaus laikais bei iš jos išsivysčiusią Bažnyčios maldą – Valandų liturgiją, kurią rekolekcijų dalyviai tris kartus per dieną giedodavo melsdami ir šlovindami Viešpatį.

Krikščioniško gyvenimo dienoms pasibaigus Trinapolyje įsivyravo visiška tyla, nes savaitei laiko liko tik penkios sesės atlikti Dvasinių pratybų pagal šv. Ignacą Lojolą, su asmenišku kunigo Eitvydo palydėjimu. Tai ypatinga dvasinė patirtis gerai pažįstama mums galilėjiečiams, atlikusiems tokias pratybas, kurios labai patartinos bei naudingos kiekvienam einančiam tikėjimo keliu ir trokštančiam gilesnio ryšio su Dievu, dvasinio atsinaujinimo ir savo gyvenimo reformos.

Seseriška padėka sesėms Daliai ir Ramutei bei kitoms galilėjietėms, kurios su atsidavimu bei begaliniu rūpesčiu rekolekcijų dienomis prižiūrėjo kunigo mamytę ir savo tarnyste prisidėjo prie kunigo apaštalinės tarnystės bei misijos.