GALILĖJIEČIŲ

Praėjo šventės, nepastebimai prabėgo ir pirmoji eilinio laiko savaitė. Šeštadienį mes – galilėjiečiai – susirinkome švęsti antrojo eilinio sekmadienio išvakarių. Eilinio – ir ne visai, nes sulaukėme dar vienos mums labai džiugios šventės. Po pusantrų metų trukusio pasirengimo laiko į mūsų šeimą įsijungė dar viena sesė – Raselė S. Vasaros rekolekcijų metu į mūsų tarpą skriste įskridusi Daiva U. savo neišsenkančia energija, nuoširdumu, gyvu tikėjimu ir meile gerokai papurtė visus prisnūdusius, o Raselės nepameluotas tikrumas, jaunatviškas ryžtas ir drauge ramus pasitikėjimas Dievo vedimu kaip tyro vandens šaltinis įsiliejo į mūsų bendruomenės vandenis.

Po šv. Mišių vykusių priėmimo apeigų metu šlovinome Viešpatį, dėkojome už Raselę – jauniausią bendruomenėje, tačiau išdrįsusią atsiliepti į Dievo kvietimą gilesnei bendrystei su Juo, šiame sekuliariame pasaulyje nepabūgusią įsipareigoti Dangui, artimui ir sau. Meldėm jai stiprybės gyventi tuo, ką pažadėjo, ir mums visiems meilės bei tarpusavio supratimo dvasios. Pasveikinę naują bendruomenės narę, pasivaišinę skaniais sesių keptais pyragais, skirstėmės po namus, nešdami širdyse bendrystės šviesą, dėkodami Dievui už galimybę keliauti drauge, jaučiant sesės ar brolio petį, ištiestą pagalbos ranką, be paliovos besimeldžiančią širdį, už nuolatinį palaikymą išbandymų valandą.

Tad keliaukim, savo rankas laikydami pervertam Jėzaus delne ir su Juo vis kartokim: „Tebūna Tėvo valia“ (plg. Galilėjiečių himnas).