GALILĖJIEČIŲ

2011 m. lapkričio 12 d. išvakarių pamaldomis Vilniuje prasidėjo Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidų aštuondienis. Iš visos Lietuvos ir kitų šalių į Aušros Vartų šventovę plūdo maldininkų minios nusilenkti dangiškajai Motinai, Jos gailestingajai Širdžiai pavesti savo atodūsius, padėkoti už nuolatinę globą.

Skubėjome ir mes su savo ištikimais bičiuliais bei vaikučiais. Panašiai kaip ir prieš dešimt metų, bendruomenei žengiant pirmuosius žingsnius, kuomet su kunigu Eitvydu priešakyje dvejus metus iš eilės (2000 ir 2001 m.) rengėme Sutaikinimo pamaldas bažnyčios kriptoje, mes vėl kaip bendruomenė suklupome prieš didį Dievo Gailestingumą, per Marijos ir Jos Sūnaus mylinčias Širdis guodžiantį pasaulį.

Lapkričio 13 d. 18.30 val. bendruomenė vadovavo Rožinio maldai Aušros Vartų koplyčioje. Sesės Kristinos smuiko garsais pakviesti, suklupę prieš Dievo Motinos paveikslą, drauge su Marija ėjome Jėzaus pėdomis – apmąstėme išganymo slėpinius, per kuriuos Dievas su didžiule meile pasilenkė prie kiekvieno iš mūsų – silpno, vargstančio, klystančio žmogaus.

Lapkričio 20 d. 17.00 val. Šv. Teresės bažnyčios kriptoje Švč. Sakramento adoracijos metu šlovinome Kristų – Visatos Valdovą ir kartu su Švč. Mergele Marija giedojome džiaugsmo giesmę, nes ir mums Viešpats „padarė didžių dalykų“. Kunigo Eitvydo mintys, bendruomenės sesių skaitytos Šventojo Rašto ištraukos bei iš jų pačių širdžių išsilieję meilės žodžiai mūsų Viešpačiui, perpinti giesmėmis, padėjo prisiminti mūsų Išganytojo nueitą kelią nuo nusižeminimo iki išaukštinimo.

Dar XVI a., šį Dievo Motinos paveikslą iškabinus virš vienų išlikusių miestą juosusios gynybinės sienos vartų, buvo tikima, kad jos užtarimas geriausiai apsaugos miestą ir jo žmones nuo pavojų ir negandų. Tikime ir mes, kad rūpestinga Švč. Mergelės Marijos Širdis lydėjo kiekvieną mūsų bendruomenės žingsnį, kad Ji ir toliau mums padės vis plačiau atsiverti dangiškajai Šviesai, priimti į savo širdis Dievo gailestingumo malonę ir savo gyvenimu, darbais bei maldomis nešti šią žinią pasauliui.

O mano Motina, Švenčiausioji Mergele Marija,

aš visiškai atsiduodu Tavo malonei ir neapsakomam gailestingumui

šiandien ir visados, o labiausiai mirties valandoje.

Tau pavedu savo sielą ir kūną, visą viltį ir džiaugsmą,

visas savo kančias ir nelaimes!

Gyvenimą ir jo pabaigą į šventąsias Tavo rankas atiduodu,

kad per Tavo nuopelnus visi mano darbai ir veiksmai

būtų sutvarkyti ir sutaikyti pagal Tavo šventą norą

ir mieliausiojo Tavo Sūnaus valią!

Amen.

(Malda Aušros Vartų Marijai)