GALILĖJIEČIŲ

Nejučia prabėgo dar vieneri metai, jubiliejiniai „fejerverkai“ pasislėpė už horizonto...

Atvelykis, o mes – galilėjiečiai – jau vienuoliktą kartą rinkomės Dievui ir vienas kitam garsiai ištarti žodžius, kuriais gyvenom visus metus, kurie stiprino ir guodė, kurie neleido nuleisti sielos burių ir pasislėpus tūnoti užutėkyje.

2012 m. balandžio 15 d., po 12 val. šv. Mišių vėl kopėme į aukštai virš miesto iškilusią Vilniaus Jėzuitų gimnazijos koplyčią – arčiau Dangaus, toliau nuo pasaulio šurmulio. Sugiedoję Dieninę liturginę valandą, degant velykinei žvakei, – paties Jėzaus Kristaus akivaizdoje kiekvienas ištarėme taip mums brangius galilėjiečių siekio žodžius. Ne vienam virpėjo balsas, ne vienam akyse žibėjo ašaros... Nes tik širdimi gali pasakyti, kad trokšti vis labiau Dievui atsiduoti ir pasišvęsti, kad ryžtiesi kasdien išsižadėti savęs, imti savo kryžių ir sekti Jėzų Kristų, kad, įtempęs visas širdies stygas ir be paliovos melsdamas Dangaus pagalbos, stengsiesi vykdyti Didįjį meilės įsakymą. Kiekvienas gerai suprantam, kaip tai stipru ir kaip tai sunku. Mūsų dvasios vadovas kunigas Eitvydas ir mes visi, gerai žinodami, kokį gyvenimo kryžių kiekvienam tenka nešti, nuoširdžiai meldėmės vieni už kitus, kad ištvertume, kad nesusvyruotume, kad kiekvienas tvirtai laikytume savo ranką pervertam Jėzaus delne, nes tik per Jį, su Juo ir Jame pajėgsime ištverti visas gyvenimo audras ir po truputį irtis į priekį.

Sugiedoję bendruomenės himną, pasivaišinę vaikų velykėlių saldumynais bei sesės Daivos keptu pyragu, skirstėmės po namus, širdyse dėkodami Dievui už galimybę dovanoti save vienas kitam, už kunigo Eitvydo jautrią tėvišką širdį, už saugumą, kai pavargę galime ir nusnūsti kur nors jaukiai įsitaisę mūsų laivelio kamputyje, nes mūsų dvasios vadovo akys dieną naktį akylai stebi horizontą, o jo širdis nepavargdama „derinasi“ prie Jėzaus Širdies plakimo dažnių.

Padėk mums, Viešpatie, ištvermingai bėgti mums paskirtose lenktynėse (plg. Hbr 12, 1), vis žvelgti į dangų ir visada būti pasirengusiems pasitikti pažadėjusį sugrįžti mūsų Viešpatį Jėzų Kristų (plg. Apd 1, 11).