GALILĖJIEČIŲ

2020 m. birželio 13 d. galilėjiečiai ir bendrakeleiviai kartu su kunigu Eitvydu ėjo Vilniaus Kalvarijas. Kun Eitvydui tai buvo jubiliejinės, nes 1-ą kartą jas apėjo su mokiniais prieš 30 metų pirmaisiais savo kunigiškos tarnystės metais (anuomet dar nebuvo atstatytų koplyčių nei vartų), užbaigdamas pirmuosius mokslo metus, kai mokyklose buvo leista dėstyti tikybą. Ilgainiui tai tapo tradicija, baigiant mokslo metus, eiti šiuo Viešpaties Jėzaus Kristaus Kryžiaus keliu, Gedulo ir Vilties dienai artimą šeštadienį. Vienai sesei tai buvo nauja patirtis ir kelio pradžia – pirmas kartas.

Nors jau daugelį metų einame Kalvarijas, šiais metais ši kelionė buvo kitokia tuo, kad atvykome su kaukėmis ir turėjome išlaikyti saugų atstumą vienas nuo kito. Ir kelias buvo kitoks – daugiau rimties bei susikaupimo.

Iškeliavome kaip visada 9 val. ryte nuo Sopulingosios Dievo Motinos koplyčios. Trumpam sustodami prie kiekvienos stoties meldėmės ir vis kitas asmuo dalijosi savo pamąstymu. Po to, kaip visada, ėjome tyloje apmąstydami išsakytus žodžius.

Diena buvo vėsi, todėl neteko trumpinti Kryžiaus kelio, kaip pernai per karsčius. Ėjome vėl pramindami taką, nes kai kur jis spėjo užželti, mat karantino metu mažai kas juo ėjo. Prie vienų Vartų paukščiai taip čiulbėjo, kad net toli jų čirenimas aidėjo.

Pro vartus ateiname į šį pasaulį, vartai mums atveria kelią į amžinąjį gyvenimą.

Jėzus kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš – avių vartai”/…/ „Kas neina pro vartus į gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas“/.../ “Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį ir daug juo einančių“ (plg. Jn 10, 1–10).

Kely atsiminėme išbandymus, kuriuos patyrė tremtiniai, taip pat išbandymus, kuriuos patiriame šiuo metu.

Jėzus guodžia Jeruzalės motinas, tai kryžiaus paguoda liūdesy. Guoskite ta paguoda, kurią gaunate iš Viešpaties. „Kai šaukiausi, manęs išklausei, – suteikei man drąsos“ (Ps 138, 3). 

Jėzau, padėk tikėjime būti užsidegusiems kaip Simonas Petras ir ištvermingiems pagalboje, kaip Simonas Kirėnietis.

Jėzus prikala mūsų tamsą, nuodėmes, kad perkeistų jas į šviesą ir meilę.

Užbaigėm kelionę Kalvarijomis malda prie Šventojo Kryžiaus atradimo koplyčios. Šį kartą kunigas nekvietė likti tradicinei agapei, nes tam netinkamas metas ir suoliukų pievoje neliko, kur būtų galima patogiai susėsti, išlaikant atstumą. Todėl jis ir dauguma maldininkų patraukė namo.

Liko kelios sesės, kurios nedrąsiai pasidalino vaišėmis ir grįžo namo su tremtinių daina "KAIP GRĮŽTANČIUS NAMO PAUKŠČIUS, PARVESKI, VIEŠPATIE, IR MUS."