GALILĖJIEČIŲ

Sekmadienį, po šv. Mišių, galilėjiečių būrelis susirinko ant Stalo kalno. Vaiskus dangus ir rudenėjančios saulės spindulių skleidžiama šiluma kvietė gamtos prieglobstyje švęsti Viešpaties dieną, pasidžiaugti susibūrus kartu po vasaros atostogų, prasidėjus naujiems mokslo metams. Norėjosi pasidalinti vasaros įspūdžiais, džiaugsmais ir rūpesčiais.

Prie „mūsų“ didžiojo topolio pagiedojome Dieninę liturginę valandą, paminėdami Švč. Mergelės Marijos gimimo iškilmę. Skambėjo psalmės žodžiai: „Su manim Viešpats – ko man bijoti?“ Švč. Mergele Marija, mokyk mus išgirsti ir klausyti Tavo Sūnaus žodžių šių dienų didelėje skuboje ir triukšme, padėk suprasti Dievo valią, skirtą kiekvienam iš mūsų, ją nuolankiai priimti ir vykdyti.

Susėdę ant žolės, pasistiprinome atsineštais valgiais. Gardžiavomės skaniu obuolių pyragu, iškeptu rūpestingos sesės. Šilta bendrystė tarp vaikų ir vyresniųjų, nuoširdus dalinimasis vasaros nuotykiais džiugino širdį.

Vėliau vaikai tradiciškai nuėjo žaisti, o likusieji kalbėjomės apie jaudinančius paskutinių dienų įvykius: apie dramatišką situaciją Sirijoje, kur žuvo nekalti žmonės, didžiųjų pasaulio valstybių vadovų ketinimus organizuoti atakas Sirijoje ir popiežiaus Pranciškaus kvietimą visiems krikščionims, kitų religijų išpažinėjams ir netikintiesiems pasninkauti ir melstis už taiką Sirijoje; apie palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės į Lietuvą 20-mečio minėjimo renginius; apie dalyvavimą Vilniaus arkivyskupijos jaunimo piligriminiame žygyje nuo Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčios į Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, šventovę.

Pašnekesius teko nutraukti, kai buvome pakviesti jaunimo kartu prisijungti prie žaidimo su kamuoliu. Ar gali būti kas svarbiau nei atsiliepimas į jų kvietimą? Nuostabu, kai jauni ir vyresni bendraudami gražiai papildo vieni kitus.

Nedalyvavusieji judriuose žaidimuose kaupė jėgas šachmatų ir šaškių turnyrams. Žinoma, jų varžovai buvo tie patys vaikai. Beje, jie ir nugalėjo. Teks kitą kartą prieš šiuos turnyrus kartu su jaunimu prasimankštinti, gal pavyks laimėti.

Jaukiai pabendravę, sutvarkę stovyklavietės vietą, išsiruošėme namo. Kiekvienas širdyje nešėsi broliškos bendrystės, paslaugumo, nuoširdumo, rūpestingumo, draugiškumo ir tikėjimo liudijimo dovanas. Jomis dalinsimės su namiškiais ir sutiktaisiais savo kelyje.

Nuolatinė tamsos ir šviesos kova, valdžios troškimas ir savanorystė, kariniai veiksmai ir kvietimas siekti taikos, apsiblaususios akys žmogaus, pametusio save miesto šventės svaigulyje, ir deganti širdis jaunuolio, einančio tikėjimo keliu, – visu tuo pripildytos praėjusios dienos. Kažką panašaus patiriame kiekvieną dieną. Ir turime nuolat rinktis, kuriuo keliu eisime. Ar kryptis bus ta, kuriai pritaria mūsų sąžinė ir širdis, priklauso nuo kiekvieno asmeninio pasirinkimo.

„Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“ (Lk 21, 36).